Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Vaisginos (Ajuga) ir Glažutės (Cerastium) auginimas ir priežiūros darbai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vaisginos (Ajuga) ir Glažutės (Cerastium) auginimas ir priežiūros darbai

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Vaisginos išvaizda, paplitimas, auginimas, dauginimas. Stačioji vaisgina. Gauruotoji vaisgina. Šliaužiančioji vaisgina. Glažutės išvaizda, paplitimas, auginimas, dauginimas. Biberšteino glažutė. Pūkuotoji glažutė. Alpinė glažutė. Stambiažiedė glažutė.

Ištrauka

Gėlininkystė – mokslas apie gražiai žydinčius ir dekoratyviais lapais, dažniausiai žolinius augalus. Dalis jų gerai auga ir dera lauke, kiti – tik šiltnamiuose ir kambariuose.
Kasmet vis daugiau jaunų ir vyresnių žmonių patiria sodininkavimo džiaugsmą ir dvasinį bei fizinį pasitenkinimą.
Kaip įprasta, dažniausiai sodininkai pradeda veisti sodą nuo aukštaūgių medžių, kad šie vasarą teiktų namui pavėsį. Palei pastatus pasodina grupeles žemaūgių visžalių krūmų. Galiausiai prie takelio pasodina pavasarį žydinčių svogūninių gėlių, kurias vasarą pakeičiama vienmetėmis vazoninėmis gėlėmis.
Pastaraisiais metais sodų stilius gerokai pasikeitė, nes plečiasi sodininkų akiratis, jie vis daugiau išmoksta, todėl renkasi įvairesnius augalus. Medelynuose ir sodininkystės centruose galima pasirinkti įvairių šalčiui atsparių medžių, žydinčių krūmų ir daugiamečių gėlių.

Vaisginos - notrelinių ( Lamiaceae ) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai augalai arba puskrūmiai. Ajuga - iškreiptas žodis aguja, kilęs iš graikiško žodžio agyios - sąnarių silpnumas. Seniau šiais augalais buvo gydomas reumatas, jie nuo seno vartojami medicinoje kaip žaizdas dezinfekuojanti priemonė. Šviežios žolės arbata buvo gydomi medžiagų apykaitos sutrikimai, plaučių uždegimas, dizenterija.
Kai kurių dekoratyvinių formų vaisginos jau nuo XVI am. auginamos darželiuose. Gentyje yra 50 rūšių, paplitusių Europoje vidutinio klimato juostoje ir Kaukaze. Lietuvoje natūraliai auga 3 rūšys. Tai šakniastiebiniai, žemi (10-40 cm aukščio) augalai. Stiebas keturbriaunis, šliaužiantis, su palaipomis ar be jų. Lapai ovalūs, nusmailėję. Jie gražūs visą žiemą. Žiedynas varpos formos, sudarytas iš žiedų menturių lapų pažastyse. Žiedai mėlyni, kvapūs, medingi. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai - šviesiai rudi maži riešutėliai, kuriuos išnešioja skruzdėlės. Gėlynuose dažniausiai auginama šliaužiančioji vaisgina ir jos kultivarai, rečiau gauruotoji vaisgina.
Vaisginos - puikus kiliminis augalas, jos sodinamos kiliminiuose gėlynuose, alpinariumuose, prie atraminių sienelių, lysvaitėse. Kultivarai purpurinės spalvos lapais dažnai derinami su pilkalapėmis gėlėmis. Dera su rasakilomis, epimedžiais, valdšteinijomis, pipirlapėmis. Dažnai auginamos kapinėse, prie vandens telkinių. Šliaužiančiąją vaisginą kaip kiliminį augalą galima auginti didelėmis grupėmis pievelėse, nes pakenčia šienavimą. Kai kurie autoriai siūlo sodinti su pavasarį žydinčiomis svogūninėmis gėlėmis. Vaisginos — vaistingi, medingi augalai. Lapuose yra karotino. Vaistams naudojama žolė (Herba Bugulae), kuri pjaunama žydėjimo pradžioje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-19
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis72.26 KB
AutoriusFliaske
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vaisginos (Ajuga) ir Glazutes (Cerastium) auginimas ir prieziuros darbai [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Vilniaus kolegija
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą