Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Bendroji Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio politika
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bendroji Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio politika

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930
Aprašymas

Įvadas. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslai ir uždaviniai. Bendros vieningos rinkos sukūrimas. BŽŪP raida. Pirmas etapas. Remiamų kainų įšaldymas 1984-1985 metais. Perprodukcija. Antras etapas. Pieno kvotų nustatymas 1984 metais. Trečias etapas. Stabilizavimo priemonių sistema. Ketvirtas etapas. 1992 metų reforma. Penktas etapas. Visuotinė sutartis dėl prekybos ir tarifų (VSPT) ir Urugvajaus susitikimas 1994 - 1995 metais. Vietinė parama. Eksporto subsidijos. Priėjimas prie rinkos. Sanitarijos ir fitosanitarijos sutartis. Šeštas etapas "Darbotvarkė 2000". Kainų ir rinkos reguliavimo politika. Kainų sistema. Rinkos reguliavimas. Biudžetas. Pajamos iš žemės ūkio. Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio politikos įtaka Lietuvos žemės ūkiui. Bendroji įtaka. Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000 - 2006 metams programa. Phare programa. SAPARD programa. Išvados.

Ištrauka

Šio referato tema – Bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika. Referato tikslas – apžvelgti Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos atsiradimo aplinkybes, bendros – vieningos rinkos sukūrimą bei jos istorinę vystymosi raidą. Norint išvengti nepagrįstų diskusijų Lietuvos integracijos klausimais, būtina plačiau susipažinti su Europos Sąjungos žemės ūkyje vykstančiais procesais, pirmiausia - bendrąja žemės ūkio politika, jos raida bei 1992 metų reforma. Po trumpos istorinės raidos apžvalgos aprašomos Bendrosios žemės ūkio politikos priemonės, susijusios su rinkos organizavimu, kainų reguliavimu, maisto pramonės politika, struktūriniais pokyčiais ir prekyba žemės ūkio produktais. Keletą dešimtmečių abiejose Atlanto pusėse žemės ūkio politika, atrodė, buvo naudinga tik tuo, kad padėjo įveikti ekonominę krizę. Gamybai augant greičiau negu vietinei paklausai, politikos kūrėjai stengėsi įveikti rinkos nestabilumus. Rėmimo išlaidos augo, prekybos konfliktai aštrėjo. Nepaisant paramos, ūkių pajamos toliau buvo kritiškoje padėtyje: ūkių skaičius mažėjo, netgi daugelyje Vakarų Europos šalių struktūros liko nepatenkinamos.
Nuo 1992 metų Europos Sąjungoje buvo imtasi svarbių žemės ūkio politikos veiksmų (vadinamosios "MarcSharry reformos"). Pagal 1993 m. Urugvajaus raundo daugiašalę sutartį, visos sutarties šalys buvo įpareigotos mažinti paramą šalies viduje, vis labiau liberalizuoti importą ir riboti eksporto subsidijavimą. Taip pat į Urugvajaus sutartį buvo įtraukta Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių sutartis. Ja siekiama sukurti daugiašalę taisyklių ir metodų struktūrą, skirtą valdyti sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių sukūrimą, priėmimą ir įgyvendinimą. Didėjantis žemės ūkio produktų perteklius, eksporto kompensacijų didinimas (dėl susidariusio kainų skirtumo ES vidaus ir pasaulinėje rinkoje), infliacijos kontrolė, užsienio valiutos vertės stabilizavimas, užsienio prekybos liberalizavimas, palankaus ekonominio ir politinio klimato atkūrimas – visa tai sąlygoja reformas žemės ūkio sektoriuje. Tačiau BŽŪP įgyvendinimas buvo įmanomas tik bendros rinkos sąlygomis, sujungiant Europos Sąjungos valstybių – narių rinkas. Vieningų taisyklių ir teisinių aktų, reguliuojančių konkurenciją ir Europos Sąjungos viduje prekybos barjerų panaikinimas, sudarė lygias sąlygas gamybai ir konkurencijai visose Europos Sąjungos šalyse. Svarbiausiems pasėliams vietoje ankstesnių kainų rėmimo priemonių buvo suteiktos tiesioginės išmokos gamintojams.
Per kelerius ateinančius metus suintensyvės diskusijos dėl būsimos žemės ūkio politikos. Pagrindinės problemos bus (ir yra) rinkos balansas, ūkių pajamos, kaimo vystymas ir aplinkos apsauga, Urugvajaus raundo sutartyje numatytas įsipareigojimas toliau tęsti tarptautines derybas dėl reformos proceso tęstinumo taip pat Europos Sąjungos padidėjimas, priėmus Vidurio ir Rytų Europos šalis. Ateityje bus vis daugiau atsižvelgiama į vartotojų reikalavimus maisto produktų kokybei ir saugumui, tai yra sudėtingas darbas, bet tai yra būtinybė.
Darbe taip pat aptariama ir ES Bendrosios žemės ūkio politikos įtaka Lietuvos žemės ūkiui Antrame Romos sutarties straipsnyje yra išdėstytas vienas svarbiausių Europos Sąjungos sukūrimo tikslų – harmoningas ekonominės veiklos vystymasis, subalansuotas tokios veiklos plėtojimas, stabilumas bei greitas pragyvenimo lygio kėlimas ir artimesnių, glaudesnių santykių tarp Europos Sąjungos šalių-narių kūrimas. Norint pasiekti šį tikslą, buvo būtina sukurti Bendrąją rinką bei bendrąsias politikas, kurių įgyvendinimas leistų plėtoti integraciją tarp šalių-narių.
Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) suvaidino ypač svarbų vaidmenį plėtojant ir gilinant integracijos procesus Europoje, kadangi žemės ūkio politika buvo kiekvienos Europos Sąjungos šalies nacionalinės politikos dalis, kurią administruoti bei priimti sprendimus buvo patikėta bendroms Europos Sąjungos institucijoms (Europos Komisijai, Tarybai ir Parlamentui). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-09-13
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis29 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis50.44 KB
AutoriusMigle
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bendroji Europos Sajungos (ES) zemes ukio politika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 29 puslapiai 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą