Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Europos Sąjungos (ES) bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Europos Sąjungos (ES) bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738
Aprašymas

Įvadas. BŽŪP atsiradimo priežastys ir būtinybė. Bendros – vieningos rinkos sukūrimas. Kainų ir rinkos reguliavimo politika. Kainų sistema. Rinkos reguliavimas. Biudžetas. Pajamos iš žemės ūkio. BŽŪP raida. Remiamų kainų įšaldymas 1984/85 m. Perprodukcija. Pieno kvotų nustatymas 1984 m. Stabilizavimo priemonių sistema. 1992 metų reforma. VSPT (visuotinė sutartis dėl prekybos ir tarifų) ir Urugvajaus susitikimas 1994/95 m. "Darbotvarkė 2000". Europos Sąjungos ŽŪP įtaka Lietuvos žemės ūkiui. Bendroji įtaka. Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metams programa. Phare programa. Sapard programa. Išvados.

Ištrauka

Šio kursinio darbo tema – Bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika. Darbui buvo naudojami šie šaltiniai: publikacijos spaudoje, knygos, įvairūs moksliniai straipsniai, suteikta Žemės ūkio ministerijos medžiaga, Statistikos departamento duomenys. Kursinio darbo tikslas – apžvelgti Europos Sąjungos bendros žemės ūkio politikos atsiradimo aplinkybes, bendros – vieningos rinkos sukūrimą bei jos istorinę vystymosi raidą. Norint išvengti nepagrįstų diskusijų Lietuvos integracijos klausimais, būtina plačiau susipažinti su Europos Sąjungos žemės ūkyje vykstančiais procesais, pirmiausia bendrąja žemės ūkio politika, jos raida bei 1992 metų reforma. Po trumpos istorinės raidos apžvalgos aprašomos Bendrosios žemės ūkio politikos priemonės, susijusios su rinkos organizavimu, kainų reguliavimu, maisto pramonės politika, struktūriniais pokyčiais ir prekyba žemės ūkio produktais. Keletą dešimtmečių abiejose Atlanto pusėse žemės ūkio politika, atrodė, buvo naudinga tik tuo, kad padėjo įveikti ekonominę krizę. Gamybai augant greičiau negu vietinei paklausai, politikos kūrėjai stengėsi įveikti rinkos nestabilumus. Rėmimo išlaidos augo, prekybos konfliktai aštrėjo. Nepaisant paramos, ūkių pajamos toliau buvo kritiškoje padėtyje: ūkių skaičius mažėjo, netgi daugelyje Vakarų Europos šalių struktūros liko nepatenkinamos.
Nuo 1992 metų Europos Sąjungoje buvo imtasi svarbių žemės ūkio politikos veiksmų (vadinamosios "MarcSharry reformos"). Pagal 1993 m. Urugvajaus raundo daugiašalę sutartį, visos sutarties šalys buvo įpareigotos mažinti paramą šalies viduje, vis labiau liberalizuoti importą ir riboti eksporto subsidijavimą. Taip pat į Urugvajaus sutartį buvo įtraukta Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių sutartis. Ja siekiama sukurti daugiašalę taisyklių ir metodų struktūrą, skirtą valdyti sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių sukūrimą, priėmimą ir įgyvendinimą. Didėjantis žemės ūkio produktų perteklius, eksporto kompensacijų didinimas (dėl susidariusio kainų skirtumo ES vidaus ir pasaulinėje rinkoje), infliacijos kontrolė, užsienio valiutos vertės stabilizavimas, užsienio prekybos liberalizavimas, palankaus ekonominio ir politinio klimato atkūrimas – visa tai sąlygoja reformas žemės ūkio sektoriuje. Tačiau BŽŪP įgyvendinimas buvo įmanomas tik bendros rinkos sąlygomis, sujungiant Europos Sąjungos valstybių – narių rinkas. Vieningų taisyklių ir teisinių aktų, reguliuojančių konkurenciją ir Europos Sąjungos viduje prekybos barjerų panaikinimas, sudarė lygias sąlygas gamybai ir konkurencijai visose Europos Sąjungos šalyse. Svarbiausiems pasėliams vietoje ankstesnių kainų rėmimo priemonių buvo suteiktos tiesioginės išmokos gamintojams.
Per kelerius ateinančius metus suintensyvės diskusijos dėl būsimos žemės ūkio politikos. Pagrindinės problemos bus (ir yra) rinkos balansas, ūkių pajamos, kaimo vystymas ir aplinkos apsauga, Urugvajaus raundo sutartyje numatytas įsipareigojimas toliau tęsti tarptautines derybas dėl reformos proceso tęstinumo taip pat Europos Sąjungos padidėjimas, priėmus Vidurio ir Rytų Europos šalis. Ateityje bus vis daugiau atsižvelgiama į vartotojų reikalavimus maisto produktų kokybei ir saugumui, tai yra sudėtingas darbas, bet tai yra būtinybė.
Darbe taip pat aptariama ir ES Bendrosios žemės ūkio politikos įtaka Lietuvos žemės ūkiui.
Antrame Romos sutarties straipsnyje yra išdėstytas vienas svarbiausių Europos Sąjungos sukūrimo tikslų – harmoningas ekonominės veiklos vystymasis, subalansuotas tokios veiklos plėtojimas, stabilumas bei greitas pragyvenimo lygio kėlimas ir artimesnių, glaudesnių santykių tarp Europos Sąjungos šalių-narių kūrimas. Norint pasiekti šį tikslą, buvo būtina sukurti Bendrąją rinką bei bendrąsias politikas, kurių įgyvendinimas leistų plėtoti integraciją tarp šalių-narių.
Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) suvaidino ypač svarbų vaidmenį plėtojant ir gilinant integracijos procesus Europoje, kadangi žemės ūkio politika buvo kiekvienos Europos Sąjungos šalies nacionalinės politikos dalis, kurią administruoti bei priimti sprendimus buvo patikėta bendroms Europos Sąjungos institucijoms (Europos Komisijai, Tarybai ir Parlamentui) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-09-27
DalykasŽemės ūkio kursinis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKursiniai darbai
Apimtis35 puslapiai 
Literatūros šaltiniai12
Dydis54.16 KB
AutoriusDainė
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/Dėstytojasdoc.A.Kėdaitienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasEkonomikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Europos Sajungos (ES) bendroji zemes ukio politika (BZUP) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 35 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • doc.A.Kėdaitienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą