Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Melioracijos įrenginių būklė ir ateitis
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Melioracijos įrenginių būklė ir ateitis

  
 
 
1234567
Aprašymas

Bendra apžvalga. Melioracijos sistemų funkcionalumas bei ekonominis efektyvumas. Melioracijos sistemos ir jų būklė. Melioracijos sistemų ateitis bei finansavimo šaltiniai. Išvados.

Ištrauka

Įtempta padėtis žemės ūkyje pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu augant kuro ir energijos bei technikos kainoms labai sumažino Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą ir pelningumą, kartu mažėjo ir investicijų į melioracijos sistemų įrengimą, palaikymą bei priežiūrą pelningumas. Tai privertė iš naujo įvertinti melioracijos sistemų funkcionalumą bei ekonominį efektyvumą, nustatyti aiškius tokio vertinimo kriterijus ir ja vadovautis planuojant bei plėtojant melioracijos sektoriaus veiklą Lietuvoje. Dabartinės esamos padėties žemės ūkyje bei melioracijos sektoriuje analizė rodo, kad investicijų į melioraciją efektyvumas šalyje labiausiai priklauso nuo melioruotų žemių našumo, ūkininkavimo lygio bei žemės ūkio produktų realizavimo rinkos sąlygų. Investicijos į melioraciją vidutiniškai gali duoti 10 – 30 % papildomą pelną nuo viso gaunamo pelno dalies

Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, nes kritulių kiekis apie 1,48 karto viršija išgaravusio vandens kiekį, todėl palankios žemės ūkio sąlygos gali būti sukurtos tik sausinant žemes. Melioracija Lietuvoje yra labai svarbi, nes apie 90 % visos žemės ūkio produkcijos išauginama nusausintose žemėse. Žemių sausinimas pašalina drėgmės perteklių ir sureguliuoja dirvožemio vandens režimą, skatinantį dirvožemio mikroorganizmų ir augalų šaknų sistemos intensyvesnį vystimąsi, padidina augalams prieinamų maisto medžiagų kiekį dirvožemyje, tręšimo efektyvumą ir daugelio dirvožemių derlingumą.
Intensyviai nusausintose dirvožemiuose pavasarį galima sėti 2-3 savaitėm anksčiau negu nenusausintuose dirvožemiuose, taip pat pagerėja žemės ūkio mechanizmų darbo sąlygas. Vadinasi žemių sausinimas techninėmis arba kitokiomis priemonėmis gerina nepalankias gamtines naudojamų žemių sąlygas žmonių poreikiams tenkinti.
Lietuva tarp daugiausiai melioruotų žemių turinčių valstybių , pagal melioruotų žemių santykį su dirbamų žemių plotais, yra viena iš pirmaujančių. Tokius didelius žemės melioravimo tempus lėmė sovietiniais laikais valstybės vykdoma politika. Dėl didelių žemių melioravimo mastų ir ypač dėl didelių melioravimo tempų buvo priimta ir abejotinų techninių sprendimų. Be reikalo buvo didinami dirbamų laukų plotai manant, kad taip žymiai padidės mechanizmų našumas, sumažės produkcijos savikaina.
Dėl abejotinų techninių sprendimų neigiamai įtakoti kai kurie kraštovaizdžio komponentai: vertingi natūralių pievų ir pelkių biotopai pakeisti į kultūrinių pievų ir ganyklų biotopus, kurie skurdesni ekologiniu, ypač biologinės įvairovės, požiūriu; pažemintas kai kurių ežerų vandens lygis, dėl ko žymiai pasikeitė augmenijos ir gyvūnijos bendrijų rūšinė sudėtis; sunaikintos krūmų ir miškų juostos, kuriomis migruodavo gyvūnai; sumažėjus želdinių nusausintose plotuose, padidėjo vėjo ir vandens sukeliama dirvožemio erozija; nusausinus kai kurias pelkes, labai pakito dirvožeminio ir gruntinio vandens režimas, sustabdyti durpėdaros procesai.
Dalis neefektyviai nusausintų žemių yra neproduktyvios. Dažniausiai jos apleistos ir nenaudojamos. Įrengtų melioracijos įrenginių būklė blogėja, plotai apauga pelkine augalija, kiti transformuojasi į krūmynus arba mišką. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-13
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis14.26 KB
AutoriusLija
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word Melioracijos irenginiu bukle ir ateitis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą