Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Trąšos

  
 
 
123456
Aprašymas

Lietuva - žemės ūkio kraštas. Mineralinės trąšos. Organinės mineralinės trąšos. Pramoninės trąšos. Tręšti tinkamos pramonės atliekos. Trąšos Lietuvoje.

Ištrauka

Lietuva  žemės ūkio kraštas. Žemės ūkio naudmenų yra 3589000 ha, iš jų 68,6  ariamosios žemės. Kad derlius būtų geresnis, žmonės naudoja trąšas. Trąšos, organinės ir mineralinės medžiagos, vartojamos augalams maitinti, dirvožemio fizikinėms, cheminėms, biologinėms savybėms gerinti. Pagal paruošimą ir sudėtį skiriamos mineralinės trąšos, organinės mineralinės trąšos, pagal gavimo vietą (kompostas, mėšlas), pramoninės (daugiausia mineralinės) ir tręšti tinkamos pramonės atliekos.
Mineralinės trąšos, neorganinės trąšos turinčios augalų mitybai reikalingų elementų. Deramai vartojamos, jos yra efektyvi augalų derlingumo didinimo ir jų produkcijos gerinimo priemonė (pvz., 1 kg veikliosios medžiagos NPK turintis mineralinės trąšos kiekis grūdų derlių padidina  10 kg). Daugumą mineralinių trąšų gamina chemijos pramonė. Daugiausia vartojamos šios mineralinės trąšos: azoto trąšos, fosforo trąšos, kalio trąšos, mikroelementų trąšos. Pagal įtaką dirvožemio reakcijai jos fiziologiniu požiūriu skirstomos į rūgščias, šarmingas ir neutralias.
Organinės trąšos, trąšos, kurių maistingosios medžiagos yra augalinės arba gyvulinės kilmės organiniai junginiai. Tai dauguma vietinių trąšų (mėšlas, srutos, durpės kompostas), žaliosios trąšos (sideracija) miesto komunalinio ūkio atliekos (šiukšlės, nutekamųjų vandenų nuosėdos), maisto, odų ir kai kurių kitų pramonės šakų atliekos sapropelis, guanas. Joms dėl gyvybinės dirvožemio mikroorganizmų veiklos dirvožemyje yrant, susidaro augalams prieinami mineraliniai azoto, fosforo, kalio, kalcio, sieros ir kt. elementų junginiai, puvenos. Sistemingai organinėmis trąšomis tręšiamo dirvožemio gerėja fizikinės cheminės ir cheminės savybės, vandens ir oro režimas, aktyvėja gyvybinė naudingųjų mikroorganizmų (pvz., azotą jungiančių bakterijų, amonifikatorių) veikla. Organinės trąšos efektyviausios velėniniuose jauriniuose dirvožemiuose. Bulvių derlių padidina 50  60, cukrinių runkelių  30, daržovių 60 100, javų 6 - 7cnt/ha.
Dirvožemiuose yra visų augalams būtinų elementų, tik jų kiekis ir atskirų elementų santykis nevienodas. Dirvožemio derlingumas labiausiai priklauso nuo jame esančio azoto kiekio. Augaluose jo yra apie 1.5 . Augalų apsirūpinimo azotu šaltiniai:
Azoto junginiai (amoniakas, NO ir NO2), patenkantys iš atmosferos su krituliais į dirvą.
Mikroorganizmų įjungimas (fiksuojamas) atmosferos azotas. Jo kiekis priklauso nuo mikrofloros gausumo: Rhizobium genties gumbelinių bakterijų, Azotobacter chroococcum, Clostridium pasteurianum ir kai kurių laibagrybių, sudarančių simbiozę su medžių šaknimis. Palankiomis sąlygomis azotą jungiančios bakterijos per metus sukaupia iki 300 kg/ha azoto.
Mikroorganizmų atpalaiduojamas azotas iš organinių medžiagų, kaip jų mineralizacijos produktas. Mikroorganizmams ardant organinę medžiagą, vyksta svarbūs amonofikacijos, nitrifikacijos ir dentrifikacijos procesai. Rūgščioje, per šlapioje ir susigulėjusioje dirvoje organinės medžiagos lėtai ardomos, ir augalams trūksta mitybai tinkamo azoto.
Azoto trąšos, mineralinės ir organinės medžiagos augalų maitinimui azotu gerinti. Skirstomos į: 1 organines trąšas, turinčias, be azoto, ir kitokių augalų mitybos elementų, 2) azotines mineralines trąšas, gaminamas pramoniniu būdu, ir 3) žaliąsias trąšas. Mineralinėse azoto trąšose azotas gali būti amoniako, ir nitratų, nitratų ir amidų formos. Pagal tai mineralinės azotinės trąšos paprastai skirstomos į amonio, amonio nitratines, nitratines ir amidines trąšas.
Amonio trąšos: amonio hidrokarbonatas, amonio chloridas, amonio sulfatas, skystosios amonio trąšos. Amonio hidrokarbonatas NH2HCO3 gaminamas dar tik tyrimams. Pasižymi šarmine reakcija, bet dirvožemyje nitrifikuojasi.Amonio chloridas gaunamas, gaminant sodą, kaip šalutinis produktas. Turi 24  25 % azoto. Amonio sulfatas gaunamas jungiant amoniaką su sieros rūgštimi, turi 20.5  21 % azoto.Amonio chloridas ir amonio sulfatas geriausiai tinka dirvožemiams, gebantiems neutralizuoti jų rūgštinantį veikimą. Sistemingai tręšiant jais rūgščias dirvas, didėja rūgštingumas. Kadangi amonio trąšų azotas palyginti negreit išplaunamas, jomis galima tręšti ir prieš sėją, rudenį. Chloras esantis amonio chloride, mažina bulvių, linų ir kitų augalų derlių. Amonio sulfatas geriausiai tinka bulvėms. Skystosios azoto trąšos yra bevandenis amoniakas, amoniako vanduo, amoniakatai.
Amonio nitratinės trąšos yra amonio nitratas ir amonio sulfatas - nitratas. Amonio nitratas, amonio salietra, NH2NO3 - mišri trąša, turinti 34 - 35  azoto. Gaunamas jungiant amoniaką su azoto rūgštimi. Labai higroskopiškas, greitai tirpsta ir supuola. Tinka visiems augalams visuose dirvožemiuose ir pagrindiniam, ir papildomajam tręšimui. Amonio sulfatas- nitratas (NH4)2SO42NH4NO3 - mišinys iš 60% amonio sulfato ir 40% amonio nitrato. Turi 25,5 - 26,5% azoto. Stipriai rūgština dirvą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-19
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis4 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis12.57 KB
AutoriusLinas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai0 m
Klasė/kursas10
Švietimo institucijaPagėgių savivaldybės Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Trasos [speros.lt].DOC
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 4 puslapiai 
  • Pagėgių savivaldybės Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinė mokykla / 10 Klasė/kursas
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą