Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Asmeninio ūkio analizė Mažeikių rajone
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Asmeninio ūkio analizė Mažeikių rajone

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536
Aprašymas

Įvadas. Baigiamojo darbo objektas. Informacinių šaltinių apžvalga. Žemės ūkio reforma, jos vykdytojai. Asmeninio ūkio privatizavimo tvarka iki 1997m. Asmeninio ūkio privatizavimo įstatyminė bazė. Asmeninio ūkio analizė. Asmeninio ūkio privatizavimo tvarka po 1997m. Asmeninio ūkio privatizavimo įstatyminės bazės. Anotacija lietuvių ir vokiečių kalba. Zusammenfassung.

Ištrauka

Pagal savo paskirtį žemėtvarka – tai organizacinės priemonės, kuriomis siekiama pakeisti žemės naudojimo pobūdį tam tikra linkme. Įstatymai didesnes teises, tvarkant teritoriją, yra suteikę valstybei, todėl dauguma atvejų dominuoja valstybinė žemėtvarka, tai yra valstybės institucijų valia vykdomas žemės nuosavybės ir naudojimo santykių pakeitimas. Tie žemėtvarkos darbai, kuriuos leidžiama vykdyti patiems žemės savininkams ir naudotojams, taip pat yra valstybės reglamentuojami. Toks valstybės dėmesys žemės naudojimo reguliavimui paaiškinamas specifiniu žemės vaidmeniu visuomenės gyvenime, jos gamtinėmis savybėmis ir ūkio naudojimo ypatumais. Žemės savininkas paprastai yra tik asmuo, turintios teisę disponuoti žeme, ir jos valdymo teisė ( daryti žemei fizinį ar ūkinį poveikį) apribota įstatymų reikalavimais saugoti gamtos išteklius, dirvožemį, žemės gelmes. Šie reikalavimai dažniausiai turi bendrą idėją, strategiją, išreiškiančią valstybės politiką žemės nuosavybės aplinkos apsaugos, ir kitų gamtos išteklių naudojimo klausimais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis skelbia, kad nuosavybė neliečiama, tačiau jos 46 staipsnis duoda teisę valstybei reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o 54 straipsnis įpareigoja visus saugoti žemę nuo nualinimo, nuskurdinimo, užteršimo. Tuo pagrindu įstatymuose įtvirtinami reikalavimai, kurių privalo laikytis kiekvienas žemės naudotojas, ir tai duoda pagrindą racionalios žemėtvarkos veiksmams, suformuluoja jos principus. Apibendrintas valstybės žemėtvarkos apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnyje: Valstybinė žemėtvarka – tai visuma priemonių, skirtų Lietuvos žemės fondo valstybiniam valdymui ir žemės santykių reguliavimui, kuriuos laiduoja: 1) teisines ir organizacines sąlygas visuomenei naudingai ir bendrai tautos gerovei reikalingai ūkinei veiklai naudoti žemę, su ja susijusius ūkinius infrastruktūros objektus bei kitus gamtos išteklius: 2) valstybės ir jos piliečių žemės nuosavybės ir naudojimo teisių apsaugą.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, agrarinė reforma buvo viena iš pagrindinių šalies ūkio restruktūrizavimo tikslų. Septintoji žemės reforma, kurią galima pavadinti žemės nuosavybės restitucija, prasidėjo 1991 metais priėmus Įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų ir Žemės reformos įstatymą. Įvertinant privačios nuosavybės neliečiamumo konstitucinę nuostatą, tai – paskutinis valstybės vykdomas žemės perskirstymas Lietuvoje. Žemę galima buvo grąžinti tik įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, o už negrąžintą žemę, į kurią atkurta nuosavybės teisė, valstybė privalėjo išmokėti kompensaciją. 1991 metų įstatymai nustatė gana griežtas sąlygas turėtos žemės ūkio paskirties žemės gražinimui: ją galėjo gauti tik ūkininkauti pasirengę asmenys ir ne daugiau kaip 80 ha, iš jų 50 ha žemės ūkio naudmenų. Nebuvo galima grąžinti natūra žemės (tačiau leidžiama gauti ekvivalentišką plotą kitoje vietoje), kurią naudoją gyventojai asmeniniam ūkiui (0,8 mln. ha) ir žemės ūkio įmonės, bet ne daugiau nei reikia jų gyvuliams aprūpinti pašarais (apie 0,5 – 0,7 mln. ha). Taip pat negalėjo būti grąžinama natūra žemė, pakeitusi paskirtį ( miestai užstatyti ar užimti tvenkiniais plotai) valstybės ar visuomenės reikmėms naudotina žemė, ypač saugomos teritorijos. 1993 metais įstatymas buvo patikslintas, nereikalaujant pasirengimo ūkininkauti iš asmenų, kurie numato susigrąžintą žemę išnuomoti ūkininkams ar žemės ūkio įmonėms. Be to, buvo leidžiama grąžinti visą žemės ūkio įmonių funkcionavimui reikalingą žemę ( išskyrus užimtą pastatais), nenutraukiant jų naudojimo teisės, tai yra, tik tiems asmenims, kurie susigrąžintą žemę šioms žemės ūkio įmonėms išnuomos. 1997 metais įstatymas buvo dar kartą iš esmės patikslintas: galimos sugrąžinti žemės plotas padidintas iki 150 ha; panaikintas reikalavimas grąžinti žemę tik pasirengusiems ūkininkauti arba susitarusiems ją išnuomoti asmenims; buvo leista grąžinti ir pakeitusią paskirtį žemę kaimo vietovėje, kai ji užimta ūkinės – komercinės paskirties pastatais ar vandens telkiniais.
Be žemės grąžinimo, Žemės reformos įstatymas numatė ir kitus jos privatizavimo būdus: suteikimą nuosavybėn neatlygintinai ir pirkimą iš valstybės. Pretendentai gauti žemę buvo sugrupuoti pagal jų prašymus.
Žemės, naudojamos gyventojų asmeniniam ūkiui, privatizavimas dažniausiai sprendžiamas suteikiant šiuos žemės sklypus vietoje kitur turėtos žemės, arba (neturėjusiems žemės) ledžiant pirkti iš valstybės, tačiau tik pagal šių teritorijų žemės reformos žemėtvarkos projektus sutvarkius asmeninio ūkio žemės sklypų išdėstymą.
Gyventojų asmeniniai ūkiai, naudojantys po 2 – 3 ha žemės ūkio naudmenų. Kadangi asmeninio ūkio žemė įjungiama į sugrąžinamas žemės valdas ir apskaitoma ūkininko žeme, jos plotas mažėja (1993 01 01 buvo 852,0 tūkst. ha, 1998 01 01 – 718,2 tūkst. ha).Privatizavus asmeninio ūkio žemę, ji diferencijuosis natūraliai – asmenys, kuriems ūkininkavimas nėra pagrindinis verslas, jos pasiliks tiek kiek reikia pagalbinio ūkio poreikiams, kitą žemę įsigis nuosavybėn arba išsinuomos ūkininkai ir žemės ūkio įmonės.
Mažeikių rajone asmeninio ūkio naudotojų yra 5418, kurie naudojasi 13233 ha žemės plotu. Iki 1997 07 01 asmeninio ūkio žemės sklypus buvo įteisinę 1530, kurie apėmė 3795 ha. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus 997 asmenų buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo įteisinant asmeninio ūkio sklypus 2400 ha, o 699 asmeninio ūkio naudotojams sudarytos pirkimo pardavimo sutartys 1702 ha plotui. 2003 05 01 dienai 134 asmeninio ūkio naudotojams buvo sudarytos sutartys 344 ha naudotis nuomos teise. Likusiems 2058 piliečiams dar neįteisintas asmeninio ūkio privatizavimas, kurį sudaro 4992 ha plotas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-29
DalykasŽemės ūkio diplominis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasDiplominiai darbai
Apimtis30 puslapių 
Literatūros šaltiniai17
Dydis47.75 KB
AutoriusRIMVYAS
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaŽemaitijos kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Asmeninio ukio analize Mazeikiu rajone [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą