Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Bitininkystė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bitininkystė

  
 
 
123456
Aprašymas

Austėja. Bitės. Bitininkystė Lietuvoje. Bitininkystės istorija. Sodo bitininkystė.

Ištrauka

Bites ir jų darbo vaisius žmonija žino iš pačios senovės.
Bitininkystė pradžia buvo laukinių bičių medaus kopinėjimas iš medžių uoksų (ąžuolų, pušų, liepų) bei pievų kimsų. Seniausias urvinis piešinys vaizduojantis drevinį bitininkavimą, rastas Ispanijoje, Valensijos apylinkėse, prie Bikorpo, urve. Jis mokslininkų priskiriamasvėlyvajam paleolitui (12 000 – 10 000 m. pr. M. e.).
Ilgainiui žmogus liovėsi plėšęs iš bičių medų ir pradėjo jas globoti, ypač įsikūrusias medžių drevėse. Šalia drevių pradėta miške statyti avilius. Tačiau tiksliau nustatyti, kada jie atsirado, sunku. Rašytiniai šaltiniai mini nuolatinę bitininkystę gana vėlai.
Panašiai bitininkystė plito ir Lietuvoje. Mūsų protėviai nuo seno užsiiminėjo drevine bitininkyste. Pirmiausia jie bitininkavo natūraliose drevėse, ilgainiui pradėjo jas įrengti. Storuose, senuose, kartais esančiuose arčiau sodybų saulėtekio pusėje medžiuose ėmė kalti uoksus, nukirsti viršūnes, kad medžių neišverstų vėjas ir jie augtų į storį. Angą išskopdavo maždaug 8 m aukštyje nuo žemės, kad lokiai nepasiektų. Maždaug 30 cm ilgio ir 10 cm pločio drevėje įtaisydavo skersinukus koriams lipdyti. Viršutinėje drevės dalyje, beveik per vidurį, pritaisydavo karteles koriams apsaugoti nuo trūkinėjimo. Uokso anga buvo užsklendžiama skląsčiu su skyle bitėms landžioti. Kartais viename medyje įtaisydavo kelis uoksus.
Nuo žilos senovės iki XV a. pagal tradicinį paprotį giriose bitininkauti niekas nedrausdavo. Bitininkai vaikščiodavo po girią, ieškodami drevių su bitėmis arba tinkamų drevėms medžių. Radę paženklindavo kiekvienas savu ženklu, įkirsdami kamieną. Uoksus paveldėję, gavę dovanų, kraičio ir pan., naujieji bitininkai pažymėdavo savais ženklais. Dar XVI – XVII a. ir vėliau bajorų dreves žymėdavo jų herbais.
Tam tikrais ženklais sužymėtos drevės sudarė atskirų kolektyvų ar asmenų drevinę žemę. Net paveldėtame ar nupirktame miške drevės likdavo bitininko nuosavybė, taip pat Lietuvos Statutas griežtai draudė savintis dreves su svetimais ženklais, imti iš jų medų, bites. Bitininkų teisių pažeidėjai, ypač vagys buvo baudžiami. Sugautą bičių vagį dažnai patys bitininkai užmuždavo. Bičių medaus išplėšėją, ypač jei dėl to išmirdavo bitės, bausdavo žiauria mirtimi. Yra žinoma labai sena bausmė: jį prikaldavo prie kelminio avilio, kuriame dėl jo kaltės išmirė bitės, ir nuritindavo nuo kalno. Kertant girią ir ruošiant toje vietoje dirvą, buvo neleidžiama kirsti ar žaloti svetimų drevių. Nukirtus ar sužalojus drevę, reikėdavo bitininkui atsilyginti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-13
DalykasŽemės ūkio konspektas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKonspektai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis12.19 KB
Autoriusrasa
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word BITININKYSTE [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 5 puslapiai 
  • Marijampolės kolegija / 4 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą