Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Žemės ūkis Lietuvos Respublikoje. 1922 metų žemės reforma
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žemės ūkis Lietuvos Respublikoje. 1922 metų žemės reforma

  
 
 
12345678
Aprašymas

Žemės ūkis Lietuvos Respublikoje. 1922 metų žemės reforma. Išvados.

Ištrauka

19a. pabaigoje-20a. pradžioje ir Rusijos imperijoje didesnės laisvės ir moderniškesnio gyvenimo noras sujaudino daug atskirų valstiečių bei jų susibūrimų. Tie žmonių troškimai išsiveržė riaušėmis ir sukilimais 1905 metais. Dėl to imperijos vadovybė kiek atleido kietus administravimo varžtus, o tai, be abejo, sukėlė žmonėse daug vilčių. Lietuviams tuo metu rūpėjo bendras gyvenimo kokybės pakėlimas, ne tik ekonominio, bet ir socialinio, ir jie norėjo, kad jų tėvų žemė imtų lygiuotis daugiau į Vakarų Europos tautų pasiekimus. Visos Lietuvos politinės partijos, besiruošdamos krašto nepriklausomam gyvenimui, svarstė žemės reformos klausimą. Reformos būtinumu tikėjo valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai. Jų programos žemės reikalu buvo radikalesnės už kitų. Konservatyvioji Tautos pažangos partija taip pat pripažino, kad vienas svarbiausių tikslų Lietuvoje buvo reikalas įvykdyti žemės reformą, tik ūkiai neturėtų būti per daug susmulkinti. Partijų pažiūros skyrėsi šiuo reikalu gal tik tuo, ar už nusavinimą žemę reikia atlyginti ir kokia ūkio maksimali norma paliktina.
Kunigas Mykolas Krupavičius iš krikščionių demokratų partijos, dar būdamas Rusijoje, jau domėjosi ir studijavo žemės ūkio klausimus. Jam jau tada rūpėjo Bažnyčios nusistatymas dėl žemės valdymo reikalo. Jis daug prisidėjo ruošiant Krikščionių demokratų partijos programą, kurioje buvo formuluotas ir žemės nuosavybės klausimas. Visos Lietuvos politinės partijos buvo už žemės reformos įvykdymą, patys įstatymai Steigiamojo Seimo buvo priimti tokie kokie yra paskelbti,tik po nuodugnių studijinių svarstymų komisijoje ir po karštų bei užsitęsusių diskusijų Seime.
Žemės reformos reikalas buvo pagrįstas šiais motyvais. Preliudas buvo, kad po 1831 ir 1863 metų nepasisekusių sukilimų prieš carinę Rusiją lietuviai kaimiečiai iš daugelio vietovių buvo ištremti į Rusijos gilumą, o į ištremtųjų vietą buvo atkelti rusai kolonistai,. Lietuvos sulenkėjusi dvarininkija, naudodamasi savo privilegijuota padėtimi, visokiais teisėtais ir neteisėtais būdais grobė iš lietuvių kaimiečių žemes ir taip didino savo valdomus plotus. Daug lietuvių, nesurasdami darbo savame krašte, emigravo po 25-30 tūkstančių kasmet į užsienį ieškoti darbo. Nemažas jų skaičius vykdavo dėl tų pačių tikslų ir į Rusiją bei Latviją.
Bendrai charakterizuojant Lietuvos žemės ūkio būklę prieš pirmąjį pasaulinį karą, tiktų jį laikyti ekstensyviu. Lietuvos žemės ūkio nepakankamo išsivystymo priežasčių buvo ne viena. Čia iš dalies buvo kalta ir bendra Rusijos ekonominė politika, kuri nesugebėjo rūpintis žemės ūkio reikalais. Neigiamas senosios Rusijos valdžios nusistatymas dėl pakraštinių imperijos sričių buvo ypač skaudus Lietuvai. Iki 1904 metų buvo uždraustas spausdintas žodis lietuvių kalba, todėl lietuvių kalba ligi tol beveik visai nebuvo žemės ūkio srities literatūros. Iki tų metų buvo draudžiama organizuoti lietuviškas draugijas, tarp jų ir žemės ūkio draugijas.
Dėl rusų ekonominės politikos grūdų kainos Lietuvoje buvo beveik du kartus žemesnės nei Vokietijoje, o galvijų-apie tris kartus. Tik gyventojų darbštumo dėka žemės ūkis Lietuvoje vis dėlto buvo aukštesnis už tikrosios Rusijos žemės ūkį. Lietuvos žemės ūkio kultūros kilimui nemažai kliudė ir tai, kad dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą apie 60%ūkininkų gyveno kaimais. Tose srityse, kur ūkininkai gyveno viensėdijomis, ir žemės ūkis buvo aukštesnis
Pirmasis pasaulinis karas pertraukė Lietuvos žemės ūkio kultūros nors ir menką vystymąsi. Daug gyvulių buvo atimta. Daug ūkių buvo sudeginta. Tuoj po Pirmojo pasaulinio karo vokiečių okupacijai pasibaigus, daug dvarų liko be savininkų. Dalis jų buvo pasitraukę nuo karo pavojaus į Rusiją ir iš ten negrįžę. Nemaža jų buvo išvykę į Lenkiją ir ten likę. Vokiečiams išėjus, daug tokių dvarų žemių dirvonavo, gyvuliai kažkur buvo dingę, trobesiai sugriauti ar apgadinti. Daug ir žemę dirbusių valstiečių buvo apgrobti ir jų ūkiai buvo nuniokoti. Nesočiai tuo laiku Lietuvos žmonės gyveno, o apie socialinę ir kultūrinę veiklą neteko daug nė galvoti.
Daug kam žemės reformos priešaušryje, o ir vėliau kilo rimtų abejonių, ar ta reforma nebus priešinga katalikų dorovės mokslui. Nuosavybę iš savininko prieš jo valią yra neteisinga, išskyrus tam tikrus atvejus, bet už tai savininkams turi būti teisingai atlyginama. Bendrieji principai teologams buvo žinomi, bet ar rengiamoji žemės reforma tuos principus tinkamai taikė mūsų konkrečioms sąlygoms, toli gražu ne kiekvienam teologui galėjo būti aišku. Tas klausimas ypač iškilo krikščionims demokratams ir jų blokui laimėjus daugumą rinkimuose į Steigiamąjį Seimą. Krikščionių demokratų partija buvo įkurta remiantis principais, išdėstytais popiežiaus Leono XII enciklikoje "Rerum novarum", kurioje atkreiptas dėmesys į darbininkų ir apskritai varguomenės reikalus bei valdžios ir bendruomenės teises ir pareigas šioje srityje. Dėl nuosavybės enciklikoje skaitome:"pagrindinis valdžios ir įstatymų dalykas – saugoti privačią nuosavybę".
Žemės reformos klausimą studijuojant ir formuojant jos vykdymo gaires, Krikščionių demokratų partija ir iš jos kilusios ir bendrame bloke dalyvavusios Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos darbo federacija ieškojo atsparos Katalikų Bažnyčios moksle, darydamos visas pastangas suderinti savo veiksmus ir nutarimus su to mokslo moralės dėsniais.
1919 metais balandžio 26 d., Lietuvos Taryba priėmė įstatymą, pagal kurį Lietuvos kariuomenės savanoriai buvo aprūpinti žeme.per 1919 metus savanoriams ir jų našlėms buvo išdalinta iš viso5313ha žemės. Tų pačių metų vasara pagal visoms valsčių valdyboms išsiuntinėtas instrukcijas buvo sudaryti sąrašai norinčiųjų gauti žemės. Tuose sąrašuose buvo apie 55000 bežemių ir apie 40000 mažažemių.
Steigiamasis Seimas pačioje savo veiklos pradžioje priėmė laikinąjį įstatymą dėl miškų ir privilegijuotai įgytų dvarų keitimo. Jo tikslas buvo užkirsti kelią žemės spekuliacijai, nes dvarininkai pradėjo dalimis pardavinėti savo dvarus ir miškus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-31
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis16.04 KB
AutoriusVilius
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai0 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zemes ukis Lietuvos Respublikoje. 1922 metu zemes reforma [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 1 Klasė/kursas
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą