Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pašarai

  
 
 
12345
Aprašymas

Pašarai ir jų charakteristika. Pašarų klasifikacija. Stambieji pašarai. Sultingieji pašarai. Koncentruotieji pašarai. Techninės gamybos atliekos. Kombinuotieji pašarai. Gyvūniniai pašarai. Mineraliniai priedai. Kitos pašarui naudojamos medžiagos. Vidaus sekrecijos liaukos.

Ištrauka

Pašarai ir jų charakteristika

Augaliniai, gyvuliniai ir mineraliniai produktai, tinkami gyvuliams šerti, vadinami pašarais.Jie neturi kenkti gyvulių sveikatai ir mažinti jų produkcijos.

Pašarų klasifikacija

Kiekvienam pašarui būdingos tam tikros savybės: cheminė sudėtis, fizinės savybės, ėdumas ir skoninės savybės. Pagal kilmę pašarai skirstomi į augalinius, gyvulinius ir mineralinius.
Gyvulinių racionuose gali būti ir dirbtinių preparatų arba grynų maisto medžiagų(karbamido, amonio druskų, amino rūgščių, koncentruotų vitaminų, fermentų, antibiotikų)
Visi pašarai skirstomi į atskiras grupes.
1)Stambieji pašarai: šienas, šieno miltai, žolės miltai ir kapojai, šiaudai, pelai ir spyglių miltai. Stambiausiais jie vadinami todėl, kad juose yra palyginti daug (20-45 %) ląstelienos ir mažai (8-20%)vandens.
2)Sultingieji pašarai: žaliasis pašaras, silosas, šienainis, šakniavaisiai, šakniagumbiai ir pramonės įmonių sultingos atliekos. Juose yra daug (40-97%) vandens.
3)Koncentruotaisiais pašarais vadina tokius pašarus, kurių kilograme yra ne mažiau kaip 0,65 pašarinio vieneto, ne daugiau kaip 19% lątelienos ir 40% vandens.
Juos galima suskirstyti į tris grupes:
a) augaliniai koncentruotieji pašarai: varpinių, ankštinių ir aliejinių kultūrų grūdai, techninės gamybos atliekos (sėlenos, malūnų dulkės, išspaudos, trupiniai ir krakmolo, alaus, spirito, cukraus bei hidrolizinės pramonės džiovintos atliekos)
b) gyvuliniai koncentruotieji pašarai: kazeinas, sausi pieno milteliai, mėsos, mėsos-kaulų, kraujo ir žuvų miltai bei techniniai riebalai.
c) kombinuotieji pašarai, kuriuose gali sudaryti augaliniai bei gyvuliniai pašarai, mineralinės medžiagos, mikroelementai, vitaminai, fermentai antibiotikai, azotinės nebaltyminės medžiagos ir sintetinės amino rūgštys.
4) Gyvuliniai nekoncentruotieji pašarai: krekenos, neseparuotas ir separuotas pienas, šviežia varškė, pasukos, išrūgos, koncervuotos žuvų atliekos (galvos, uodegos, viduriai), šviežias kraujas bei paukščių kiaušiniai.
5) Mineraliniai priedai: kreida, gesintos kalkės, moliuskų kiauteliai, kiaušinių lukštai, kaulamilčiai, trikalcio fofatas, natrio chloridas ir kitos druskos.
6)Kitos medžiagos: karbamidas, amonio druskos, sintetinės amino rūgštys, vitaminų koncentratai, fermentai ir antibiotikai.
7) Nauji pašarai: monopašarai(sausi arba drėgni), šiaudainis ir paukščių mėšlo miltai.


Stambieji pašarai

Stambiuosiuose pašaruose yra daug ląstelienos, todėl jie tinka atrajotojams bei arkliams, o geri šieno ir žolės miltai- ir kiaulėms šerti bei paukščiams lesinti.
Šienas. Jis gaunama, išdžiovinus žolę iki 14-17% drėgnumo.Tokio drėgnumo šienas gali išsilaikyti gana ilgai su minimaliausiais maisto medžiagų nuostoliais. Šieno kokybė ir maistingumas priklauso nuo jo botaninės sudėties, šienavimo laiko, žolės pjovimo aukščio, oro sąlygų per šienapjūtę, džiovinimo būdo ir laikymo sąlygų.
Vitamininis šienas. Vadinamas šienas, paruoštas iš jaunos, maistingos, nesumedėjusios ir rūpestingai išdžiovintos (kad nenubyrėtų lapai, nesumažėtu karotino) žolės.
Šieno miltai. Vadinamas sumaltas šienas. Jie gaminami iš geriausio ankštinio šieno. Ypač geros kokybės miltai gaunami iš vitamininio šieno. Jo maistingumas priklauso nuo šieno maistingumo. Šieno miltai tinka kiaulėms ir paukščiams.
Šiaudai. Šiaudų maistingumas mažesnis už šieno, nes juose yra palyginti daug ląstelienos ir mažai proteinų, riebalų, mineralinių medžiagų bei karotino.
Žieminių javų šiaudai(rugių, kviečių) daugiau naudojami kraikui, vasarinių javų- pašarui.
Pelai. Gaunami iškūlus ir išvalius javus. Jų maistingumas yra didesnis negu tos kultūros šiaudų: juose mažiau ląstelienos ir daugiau proteinų. Pelų pašarinė vertė priklauso nuo augalo rūšies, veislės, priemaišų ir laikymo sąlygų.
Spyglių miltai. Jie gaminami iš pušies ir eglių šakučių su spygliais žolėe miltų agregatais.Šakutės turi būti ne storesnės nei 1cm ir šviežios.Spyglių miltuose yra palyginti daug ląstelienos(iki 28%) ląstelienos ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-13
DalykasŽemės ūkio konspektas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKonspektai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis13.38 KB
Autoriuspablo
Viso autoriaus darbų12 darbų
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaVilkijos žemės ūkio mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pasarai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 5 puslapiai 
  • Vilkijos žemės ūkio mokykla
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą