Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Sausinimo priemonių projektavimas poilsiavietėje prie Kadrėnų tvenkinio
   
   
   
2
naudingas +2 / nenaudingas 0

Sausinimo priemonių projektavimas poilsiavietėje prie Kadrėnų tvenkinio

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324
Aprašymas

Lietuvos gamtinės sąlygos ir sausinimo pagrindimas. Sausinimo būdai ir priemonės. Sausinimo reikšmė, privalumai ir trūkumai. Drenažo taikymo sritys Lietuvoje. Drenažo apibūdinimas. Drenažo privalumai ir trūkumai. Drenažo klasifikavimas. Plotų su želdiniais sausinimas. Statybinių objektų drenažas. Įvairios paskirties objektų drenažas. Sausinimo priemonių projektavimas. Bendroji Ukmergės rajono charakteristika. Kaimo turizmo plėtojimas Ukmergės rajone. Pasirinkto objekto charakteristika. Pagrindinių teritorijų projektavimas poilsiavietėje prie Kadrėnų tvenkinio. Esamo kelio sutvarkymas. Sausinimo priemonės masinių renginių ir aktyvaus poilsio zonoje. Paplūdimio įrengimas. Parko projektavimas. Numatomos poilsiavietės sutartiniai ženklai. Įvadas.

Ištrauka

Lietuvos gamtinės sąlygos nelabai palankios žemės ūkiui. Mes gyvename periodinėje drėgmės pertekliaus zonoje, todėl daugiausia žalos kultūriniams augalams daro drėgmės perteklius, o jam pašalinti būtina melioracija – sausinimas. Respublikoje jau nusausinta beveik 80% sausintų žemių. Neliesti liko sunkiau sausinami plotai.
Tiesiant, remontuojant ar rekonstruojant sausinimo sistemas kultūrinamos žemės, tvarkomas landšaftas. Tai reikia daryti apgalvotai, nesivaikant vienadienės naudos, kad nebūtų pažeista gamtos darna. Rekonstrukcijos metu dalis pernelyg sukultūrintų žemių gali būti renatūralizuojamos.
Kai sausinami nedideli plotai, melioracijos įtaka natūraliajai aplinkai nėra didelė ir gamtos darnos nesugadina, tačiau kai ji atliekama dideliuose plotuose, visada daro poveikį gamtai. Tokiu atveju pirmiausia prieš tai būtina atlikti išsamius mokslinius tyrimus, numatyti galimas neigiamas pasekmes ir būdus, kaip tokių pasekmių išvengti. Gamtinės sistemos formuojasi atrankos būdu per tūkstančius metų, jų pusiausvyra tuo laikotarpiu dažniausiai būna optimali, o žmonių įsikišimas nors ir gerinimo tikslu suardo tokių sistemų pusiausvyrą. Todėl reikia labai gerai ištirti, ar ateityje jos nedegraduos, sukeldamos neigiamas pasekmes, kurių taisymas iš mūsų vaikų ir vaikaičių pareikalaus didelių pastangų. Kitaip sakant, prieš ką nors gamtoje taisydami, gerai apsidairykime, ar nieko nepagadinsime.
Žmonių veikla keičia natūralų landšaftą, jis kultūrinamas. Landšafto kultūrinimo, arba kraštotvarkos, darbai dažniausiai pradedami nuo žemių melioravimo: sausinimo, drėkinimo, menkavertės augalijos naikinimo, akmenų rinkimo, erozijos stabdymo ir kt. Žemės ūkio gamybai, be socialinių – ekonominių sąlygų, būtinos tam tikros gamtinės – klimatinės, dirvožemio, reljefo, hidrologinės ir kt. sąlygos, palankios žemės ūkio kultūroms augti. Melioruojant žemes, pirmiausia dirvožemyje sureguliuojamas vandens režimas, pagerinamas oro, šilumos ir maisto medžiagų režimas, tai yra pagerinama beveik visa, kas būtina augalams augti, sudaromos sąlygos žemės ūkio kultūrų derliui didinti. Melioravimo metu tvarkomas žemės paviršius, kultūrinamas armuo, plotai apsaugomi nuo erozijos, tiesiami keliai ir pan., - visa tai sudaro palankias sąlygas žemės ūkio darbams mechanizuoti, geriau panaudoti trąšas, racionaliau organizuoti darbus bei diegti mokslo pasiekimus ir pažangias technologijas. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, lėšos dvigubai efektyviau panaudojamos nusausintoms dirvoms tręšti negu nenusausintoms. Melioracija – prieinamiausias būdas nepalankioms gamtinėms sąlygoms pakeisti, tai yra sausringiems ar užmirkusiems plotams paversti derlingais laukais, kad būtų galima gauti papildomos žemės ūkio produkcijos žmonių poreikiams tenkinti.Keičiantis socialinei ir ekonominei visuomenės raidai, būtina aktualizuoti racionalų požiūrį į žemės ūkio tvarkymo, naudojimo ir priežiūros klausimus. Žemės ūkio meliorcija Lietuvoje – viena iš sričių, užtikrinančių šiuolaikišką ūkininkavimą.Iki šiol labai didelių pokyčių įvyko ne tik melioracijos moksle, darbų technologijoje, žemės ūkio gamyboje; pasikeitė ir žemės nuosavybės forma. Pagaliau keičiasi požiūris į gamtą, jos elementus, kuriuos reikia naujoviškai vertinti planuojant, vykdant melioracijos darbus bei ūkininkaujant drenažu nusausintose žemėse. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-22
DalykasŽemės ūkio diplominis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasDiplominiai darbai
Apimtis22 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis72.99 KB
AutoriusMarius
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasdoc . V. Kudakas
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasVandens ūkio ir žėmėtvarkos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sausinimo priemoniu projektavimas poilsiavieteje prie Kadrenu tvenkinio [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 22 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 4 Klasė/kursas
  • doc . V. Kudakas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą