Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Gyvulių veislės, evoliucija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Gyvulių veislės, evoliucija

  
 
 
12345678
Aprašymas

Naminių gyvulių veislės. Gyvulių evoliucija. Pašarų cheminė sudėtis ir maisto medžiagų reikšmė. Veršelių iki 6 mėn. šėrimas. Šėrimo schemų sudarymas.

Ištrauka

1. Naminių gyvulių veislės. Gyvulių evoliucija.
Veislė – tai bendros kilmės pakankamai didelė grupė gyvulių su panašiomis morfologinėmis, fizioliginėmis ir ūkiškai naudingomis savybėmis, pastoviai perduodamomis palikuonims.
Grupė gyvulių, laikomų skirtingomis gamtinėmis bei ekonominėmis sąlygomis ir turinčių skirtingas savybes, vadinama poveisle. Veislės viduje esti skirtingų gyvulių grupių, vadinamų tipais. Lietuvos juodmargių galvijų veislėje galima išskirti pieninių ir pieninių-mėsinių gyvulių tipą.
Pagrindinė veislių susidarymo priežastis buvo žmogaus siekimas gauti naudos iš auginamų gyvulių. Buvo nuolat tobulinamos esamos gyvulių veislės ir išvedamos naujos. Gyvulių veislių tobulinimas bei naujų išvedimas priklauso nuo socialinių ir ekonominių visuomenės gyvenimo sąlygų, nuo to, kiek ir kokių reikia gyvulininkystės produktų, nuo ūkininkavimo būdo ir kitokių veiksnių.
Kiekviena veislė yra paplitusi ir auginama tam tikromis gamtinėmis ir ūkinėmis sąlygomis ir yra prie jų prisitaikiusi.
Kultūrinės gyvulių veislės išsilaiko tik tol, kol dirbamas nuoseklus veislininkystės darbas, palaikomos ir tobulinamos šios veislės gyvulių naudingos savybės. Prastai šeriami ir blogai laikomi tokių veislių gyvuliai ilgainiui išsigimsta. Šis procesas vadinamas veislės degeneracija, arba nuskurdimu.
Gyvuliai, kilę iš tėvų, priklausančių skirtingoms veislėms, vadinami mišrūnais. Jie gali būti įvairių kartų.
Įvairių veislių gyvuliai auginami skirtingose zonose ir esti skirtingo produktyvumo. Pagal gyvulių išsivystymo laipsnį ir produktyvumą veislės skirstomos į primytivias, pagerintas ir kultūrines.
Primityviomis veislėmis daugiausia priklauso kurios nors srities vietiniai nepagerinti gyvuliai. Jie paprastai būna neproduktyvūs. Tačiau primityvių veislių gyvuliams būdingos ir teigiamos savybės – tvirtas kūno sudėjimas ir atsparumas kai kurioms ligoms. Be to šių veislių gyvuliai prisitaikę prie to krašto gamtinių sąlygų.
Pagerintos veislės. Tai tarpinės veislės tarp labai produktyvių kultūrinių ir neproduktyvių primityvių veislių. Šių veislių gyvuliai paplitę nedidelėse zonose.
Kultūrinės veislės. Joms priskiriami gyvuliai, su kuriais ilgą laiką buvo dirbamas veislinis darbas. Kuriant kultūrines veisles, daroma atranka ir kryptingai parenkamos poros, gerinamas šėrimas, priežiūra ir laikymas. Per eilę karų kultūrinių veislių gyvulių savybės pasidaro paveldimos ir perduodamos palikuonims. Šių veislių gyvuliai yra labai produktyvūs, greitai bręsta, gerai panaudoja pašarus.
Gyvulių veislės pagal produktyvumo pobūdį skirstomos į pieninių, mėsinių ir pieninių–mėsinių; kiaulių veislės pagal kūno formą ir sugebėjimą kaupti riebalus skirstomos į bekoninių (mėsinių), lašininių ir mėsinių–lašininių; avių veislės į plonavilnių, pusiau plonavilnių, šiurkščiavilnių, kailinių, karakulinių, mėsinių–vilninių–pieninių šiurkščiavilnių, mėsinių riebalinių, vilninių-mėsinių šiurkščiavilnių; paukščių į dėsliųjų, mėsinių ir mišrios produkcijos; arklių į jojamųjų, ristūnų ir sunkiųjų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-28
DalykasŽemės ūkio namų darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasNamų darbai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis14.41 KB
AutoriusDonatas
Viso autoriaus darbų16 darbų
Metai0 m
Klasė/kursas2
Failo pavadinimasMicrosoft Word gyvuliai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą