Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Miško pramonės kompleksas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Miško pramonės kompleksas

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Miško pramonės raida ir žaliavos ištekliai. Lentpjūvystė ir medienos perdirbimas. Faneros ir medienos plokščių gamyba. Baldų gamyba. Baldų gamybos įmonės. Popieriaus ir celiuliozės pramonė. Popieriaus ir celiuliozės gamybos įmonės. Išvados.

Ištrauka

Į miško pramonės kompleksą įeina įmonės ir organizacijos, užsiimančios miško auginimu, jo paruošomis ir medienos perdirbimu. Tai gana didelis ir svarbus ūkio vienetas, kuriam priklausančios įmonės per metus pagamindavo daugiau nei už 650 mln. rublių įvairiausios, didelę dalį Respublikoje suvartojamos produkcijos. Šiose įmonėse dirbo virš 60 tūkst. žmonių. Pagaminti gaminiai tenkino ne tik vietinių gyventojų poreikius, bet ir buvo išvežti į kitus rajonus. Baldai, medienos plokštės, kartonas, popierius ir kiti šios šakos gaminiai, pagaminti Respublikoje, buvo plačiai žinomi ir už jos ribų.
Respublikos miško pramonės kompleksui priklausančių specializuotų savarankiškų įmonių buvo nedaug – apie 60. Tačiau medžius respublikoje kirto virš tūkstančio įvairioms žinyboms priklausančių įmonių. Medžio apdirbimo cechus, barus ar kitokius padalinius turėjo statybos, remonto, žemės ūkio, buitinio gyventojų aptarnavimo, komunalinio ūkio ir daugelis kitų organizacijų. Visos šios įmonės buvo neblogai aprūpinamos ir sunaudodavo daug medienos.
Pirmaisiais pokariniais metais – 1945-1950m. – vietine žaliava medžio apdirbimo įmonės, intensyviai kertant miškus, buvo aprūpinamos pakankamai, o pagamintą produkciją daugiausia realizuodavo Respublikoje. Nemažai medienos iš Respublikos buvo ir išvežama, ypač sparmedžių pavidalu. Tačiau jau penktojo penkmečio metais, atstačius celiuliozės ir faneros fabrikus ir išaugus lentpjūvystei, vietinės žaliavos nepakako. Šiam medienos trūkumui padengti nuo 1951m. buvo pradėta vis daugiau žaliavos atsivežti iš Karelijos ATSR ir kitų šiaurinių buvusios TSRS rajonų. Tai sudarė nemažų sunkumų ir lėtino medžio apdirbimo pramonės augimo tempus. Taupant medieną, buvo mažinama lentpjūvių darbo apimtis, imta riboti medinių namų ir tiltų statybą, keisti medieną kitomis, mažiau deficitinėmis medžiagomis
Nuo šeštojo dešimtmečio pradžios medienos paruošos Respublikoje buvo apribotos. Miškų kirtimo apribojimas buvo būtinas, kadangi intensyvus jo kirtimas tautininkų partijos valdymo bei vokiškosios okupacijos metais ir pokariniu laikotarpiu braddžių medynų atsargas labai sumažino bei išsekino. Dėl šio apribojimo miškų kirtimas 1951-1960m. gerokai sumažėjo. 1946m. valstybinio fondo miškuose buvo iškirsta 3,4 mln. m3, 1950-2,4 mln.m3, 1955m. – 2,3 mln. m3, 1960m. jau tik 1,7 mln. m3 medienos.
Apribojus miškų kirtimą, tuo pat metu buvo pradėti vykdyti didžiuliai miškų atželdinimo darbai, imta gerinti jų rūšinę sudėtį. Šiuos darbus Lietuvos miškininkai sėkmingai vykdė iki pastarųjų metų. Tačiau besaikio miškų kirtimo rezultatai buvo jaučiami, nes brandžiai medienai išauginti reikia ilgo, keliasdešimties metų laiko.
Taigi, viena vertus, medienos vis daugiau reikalavo augančios įmonės, celiuliozės ir faneros gamyba, atstatytos lentpjūvės, o kita vertus, - jos paruošos Respublikoje buvo griežtai ribojamos, kadangi vietiniai miškai, nors ir greitai tvarkomi, patenkinti visų medienos poreikių negalėjo. Nemaži medienos kiekiai, kaip jau minėjome, buvo atvežami. Siekiant, kad atvežama padarinė mediena būtų geresnė, 1954-1961m. Karelijos ATS respublikoje veikė LTSR miško pramonės žinybai pavaldus Kliušinagorsko miško pramonės ūkis, o 1957m. šiems tikslams buvo įkurta Maselskajos medienos išsiuntimo bazė. Šios priemonės padėjo ritmingiau tiekti medieną popieriaus pramonei ir kitiems Respublikos vartotojams. Tačiau, nors nemažai buvo daroma, kad padėtis pagerėtų, medienos atvežimas iš tolimų rajonų buvo sprendžiamas sunkiai, ji buvo gaminama su pertrūkiais, neritmingai, ir Respublikos miško pramonė savo planų nevykdė. Respublikos medienos perdirbimo pramonės vystymasis ir jos aprūpinimas žaliavomis buvo nesuderintas ir išbalansuotas. Žaliavos atvežimą iš kitų TSRS šiaurinių rajonų – Archangelsko, Kirovo, Vologdos sričių – ribojo du pagrindiniai faktoriai: transporto stoka bei gaunami dideli medienos nuostoliai ir tai, kad šiose srityse išaugusi vietinė medžio apdirbimo pramonė reikalavo nemažai žaliavų.
1985m. Respublikos miškų plotai sudarė 2137 tūkst. Ha ir užėmė 28,1% visos jos teritorijos. Buvo numatyta, kad per XII penkmetį miškų plotai šiek tiek išaugs ir sudarys 28,5%. Numatyta ir tai, kad šimtmečio pabaigoje bendri miškų plotai pasieks kone 2,2 mln. ha ir užims beveik 30% visos Respublikos teritorijos.
Žinant, kad didelę medienos, kaip žaliavos, vertę ir jos ribotumą Respublikoje, nemažai buvo daroma, kad ji būtų kuo taupiau naudojama. Tačiau padaryta toli gražu ne viskas. Dar buvo daug galimybių ir rezervų ją geriau taupyti ir ypač kompleksiškai be atliekų panaudoti.
Šeštojo dešimtmečio metais buvo pradėtas medžio apdirbimo pramonės struktūros tobulinimas. Tuo tikslu 1957m. organizuota raukšlėto kartono gamyba, o tai įgalino žymiai sumažinti pjautos medienos poreikius taros gamybai. Buvo pradėta gaminti ir labai efektyvų masyvios medienos pakaitalą baldų, taros gamyboje bei statybose – medžio drožlių ir medžio plaušo plokštes. Jų gamybos ugdymas savo ruožtu leido aktyviau plėtoti baldų pramonę, kuri augo ypač sparčiai. 1950m. ši šaka produkcijos pagamino 3,4 mln. rb., 1985m. – už 180,9 mln. rb., o 1990m. gamyba sudarė 222,8 mln. rb. Popieriaus gamyba per tą patį laikotarpį padidėjo 6,2 karto, kartono – 12,8 karto, o pjautos medienos produkcija padidėjo 1,5 karto. Visa tai žymiai pakeitė šakos struktūrą.
Nors pjautinės medienos gamyba paskutinio dešimtmečio metais, palyginti su 1965-1975m. dešimtmečiu, sumažėjo, tačiau jos lyginamasis svoris tebebuvo aukštas ir, trūkstant geros žaliavos, buvo tikslinga ir toliau pirmiausia vystyti medžio drožlių ir medžio plaušo plokščių, baldų, popieriaus bei kartono gamybą. Minėtų gaminių Respublikos pramonės lyginamasis svoris buvusios TSRS pramonėje buvo gana aukštas.
Augant medienos paruošoms, buvo keliamas ir šių darbų mechanizavimo lygis. 1985m. valstybiniuose miškuose miško darbai buvo mechanizuoti 45%, šakų genėjimas mechanizuotas 62%, tralavimas – 86%. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-02
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai1
Dydis19.03 KB
AutoriusAsta
Viso autoriaus darbų8 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasVirginija Jurėnienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasKauno humanitarinis fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Misko pramones kompleksas [speros.lt].DOC
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Virginija Jurėnienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą