Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Europos sąjungos (ES) biudžeto ir bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) apžvalga
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Europos sąjungos (ES) biudžeto ir bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) apžvalga

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Europos Sąjungos (ES) biudžetas. Biudžeto ištekliai. Valstybių narių indėlis. Europos biudžeto išlaidos, jų skirstymas. Europos Sąjungos (ES) biudžeto formavimas ir tvirtinimas. Biudžeto kontrolė, kova su piktnaudžiavimu. Bendroji žemės ūkio politika. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslai. Bendra žemės ūkio rinka. Bendros žemės ūkio produktų kainos. Finansinis solidarumas. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma. Išvados.

Ištrauka

Europos Sąjungoje yra įgyvendinti tokie integracijos projektai kaip muitų sąjunga ir bendroji rinka, sukurta valiutų sąjunga, vykdoma transporto ir infrastruktūros, aplinkosaugos, struktūrinė ir kita politika. Didžiausias ES dėmesys yra skiriamas Bendrąjai žemės ūkio politikai (BŽŪP), jai vykdyti išleidžiama didžioji ES biudžeto dalis. Atsižvelgdami į tai, šiame darbe mes ir apžvelgsime ES biudžetą bei Bendrąją žemės ūkio politiką.
Aptardami ES biudžetą, išsiaiškinsime pagrindinius biudžeto šaltinius, valstybių narių indėlį bei principus, pgal kuriuos nustatomas jų įnašas ir kodėl skirtingose valstybėse į ES biudžeta įmokama lėšų dalis yra skirtinga. Sužinosime, kokios institucijos reguliuoja biudžeto augimą ir skirsto išlaidas. Taip pat išsiaiškinsime, kokiomis dalimis ir kam yra skiriama daugiausia lėšų, kaip yra kontroliuojamas šių lėšų panaudojimas ir kas už tai atsakingas. Nurodysime, kokių priemonių yra imtasi užtikrinti, kad ES biudžeto pinigais nebūtų piktnaudžiaujama.
Aprašydami Bendrąją žemės ūkio politiką, atskleisime jos atsiradimą paskatinusius veiksnius, pagrindines kryptis, tikslus bei šios politikos reguliavimo priemones. Peržiūrėsime rinkos organizacinę struktūrą (kainų reguliavimo, importo ir eksporto stabilizavimo mechanizmą, Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondo veiklą). Išsiaiškinsime, kaip valstybės narės daro įtaką BŽŪP ir kokios institucijos užtikrina režimo veiksmingumą. Taip pat aptarsime, kaip yra padengiamosBŽŪP išlaidos ir kokia įstaiga tuo rūpinasi. Be to, sužinosime, kaip BŽŪP padeda skatinti integraciją tarp skirtingo išsivystymo lygio šalių. Susipažinsime, dėl kokių priežasčių 1992m. buvo pradėta BŽŪP reforma ir kokie buvo jos tikslai, pasėkmės bei kodėl po reformos įgyvendinimo padidėjo BŽŪP išlaidos. Galiausiai, nurodysime, kodėl BŽŪP buvo ir yra toliau reformuojama.
ES biudžetas – bendros Europos Sąjungos institucijų ir valstybių lėšos, iš kurių finansuojama ES veikla. Teisiniai bendro biudžeto pagrindai yra suformuoti pirminės teisės aktuose (Europos Bendrijų steigimo sutartyse ir jų papldymuose, ES sutartyje). Konkretūs sprendimai dėl bendro biudžeto pajamų ir išlaidų įtvirtiami antrinės teisės aktuose.

1951m. įkūrus Europos anglių ir plieno bendriją, jos biudžetas buvo formuojamas įvedus tiesioginius mokesčius valstybėse narėse gaminamai anglių ir plieno produkcijai. 1957 m. įsteigus Europos ekonominę bendriją biudžetas buvo formuojamas bendru susitarimu nustatant kiekvienai narei atitinkamus įnašus, priklausomus nuo bendrojo nacionalinio produkto (BNP) dydžio, t. y. nuo šalies ekonominio pajėgumo. 1970m. buvo sutarta šią sistemą pakeisti ir iki 1975m. pereiti prie biudžeto formavimo, remiantis EB nuosavais ištekliais. Pagal šią sistemą, EB valstybėse surenkamos lėšos mokesčių pavidalu patenka į bendrą biudžetą. Atsiradus bendro biudžeto lėšų trūkumui nacionaliniai įnašai vėl buvo gražinti kaip vienas iš biudžeto pajamų šaltinių.
1988m. birželio 24d. Taryba nustatė keturis pagrindinius biudžeto šaltinius:
1) Muito mokesčiai už prekes, įvežamas į Europos Sąjungą (13%);
2) Rinkliavos už importuojamą žemės ūkio produkciją, įskaitant rinkliavas už cukrų ir gliukozę (2%);
3) Dalis visose valstybėse narėse iš pridėtinio vertės mokesčio (PVM) gautų įplaukų (35% visų išteklių);
4) Ketvirtasis šaltinis yra suformuotas atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės bendrąjį nacionalinį produktą (BNP), sudaro 45% visų biudžeto lėšų ir užtikrina subalansuotą biudžetą.
Taip pat į bendrą biudžetą patenka lėšos, surenkamos už įvairias ES institucijų paslaugas, spaudinius, baudas už įvairius pažeidimus ir pan. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-08
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis50.21 KB
Autoriusdzzeta
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasAsist.Jaroslav Dvorak
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Europos sajungos (ES) biudzeto ir bendrosios zemes ukio politikos (BZUP) apzvalga [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Asist.Jaroslav Dvorak
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą