Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Vaismedžiai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vaismedžiai

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Pirmasis vaismedžių genėjimas. Antrasis genėjimo ir formavimo laikotarpis. Trečiasis obelų genėjimo laikotarpis. Obelų vainikų formos. Vasariniai obuoliai. Rudeninės veislės. Laiku pasodinti vaismedžiai ir uogakrūmiai duos gerą derlių. Reikia atidžiai apžiūrėti. Vietoj seno ir ligoto geriau naujas. Uogakrūmius reikia sodinti kuo anksčiau. Kaip tinkamai pasodinti vaismedį. Skaidrios serbentų uogos. Remontantinės avietės. Svarainių priežiūra.

Ištrauka

Lietuvoje, ypač didesniuose ir senesniuose versliniuose soduose, obelys pradedamos genėti žiemą. Genėjimo metu oro temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip –10oC. Žiemą genimos ištvermingesnių veislių obelys. Genint žiemą, negalima ant vaismedžių liemens padaryti didelių žaizdų. Vertingesnių ar mažiau ištvermingų veislių vaismedžius geriau genėti po didesnių šalčių, kovo–balandžio mėnesiais.
Patogiausia, kai baigiama genėti ir šakos surenkamos iki pirmojo purškimo pesticidais – iki balandžio vidurio. Biologiniu požiūriu galima genėti ir sulapojusias bei žydinčias obelis. Stipresnį genėjimą reikėtų užbaigti ne vėliau kaip per savaitę po obelų žydėjimo. Suvėlavus genėti, kai jau auga užuomazgos, labai sumažėja asimiliacinis lapų paviršius, ir vaisiai būna smulkūs.
Vaismedžiai labai skirtingai reaguoja į genėjimo laiką. Ramybės metu nugenėti vaismedžiai vešliau auga, užaugina daugiau ir ilgesnių ūglių. Todėl tuo metu genimos silpniau augančių veislių ar skurstančios obelys, kai norima medžius paskatinti vešliau auginti ūglius.
Stipriau augančias, arba atskiruose kvartaluose per vešliai augančias obelis geriau genėti vegetacijos metu, kai jos sulapoja arba net sužydi. Tuo metu nugenėti vaismedžiai mažiau auga, lengviau išlaikyti pusiausvyrą tarp jų augimo ir derėjimo, suformuoti norimos apimties vainikus, pagerinti apšvietimą.
Prasidėjus vegetacijai, patartina negenėti per silpnai augančių medžių. Naujai pasodinti medeliai, kad vešliau augtų, irgi genimi ramybės metu. Jei vaismedžiai sodinami vegetacijos pradžioje, būtina juos skubiai nugenėti, kad nesusilpnėtų augimas.
Kai jauni vaismedžiai formuojami, prasidėjus vegetacijai galima atlenkti šakas horizontaliai arba žemyn (jei šis darbas nebuvo padarytas rugpjūčio mėnesį). Tuo metu šakas galima įlaužti ir visai nenaudoti virvutės. Įlaužimo vietos greitai apauga žieve, o efektas toks pat, kaip ir atlenkus virvutėmis. Versliniuose soduose šį formavimo būdą reikėtų plačiau taikyti, nes formuoti vaismedį įlaužiant šaką yra greičiau ir pigiau.
Antrasis genėjimo ir formavimo laikotarpis
Antrąjį kartą vaismedžiai genimi ir formuojami vasaros pirmoje pusėje: trumpinamos vaismedžių viršūnės, pinciruojami nauji ūgliai, išlaužiami per stipriai vertikaliai augantys metūgliai.
Kai vaismedžiai auga aukštesni negu numatyta, nupjaunamos jų viršūnės. Pagrindinio genėjimo metu ramybės laikotarpiu arba prasidėjus vegetacijai, vaismedžių viršūnės negenimos, kad nepradėtų pernelyg augti. Viršūnes geriau trumpinti birželio mėnesį, 2–3 savaites po žydėjimo. Tuo laiku patrumpinus viršūnes, viršutinėje augalo dalyje sumažėja vegetacijos metu susikaupusių augimo hormonų, ir viršūniniai ūgliai auga silpniau.
Jaunų vaismedžių viršūnės visada gana stipriai auga ir dažnai iš viršutinių pumpurų bei stipresnių šakų galų užauga kelios konkuruojančios šakos. Birželio mėnesį, kai vešliai auga ūgliai, būtina išplėšti viršūnėje stačiai ir į viršų augančius konkurentus. Paliekami tik trumpi, horizontalūs ūgliai. Panašiai išlaužiami arba sodo žirklėmis iškerpami ir šakų viršūnėse augantys konkurentai, ypač stipriai augančių arba gausiai besišakojančių obelų.
Pirmoje vasaros pusėje stipriai augančius naujus ūglius galima nugnybti (pinciruoti), tuomet silpniau auga likusieji ūgliai, formuojasi daugiau vaisinių šakučių ir žiedinių pumpurų. Ūgliai nugnybiami visiems vešliai augantiems (Alva) ir nuplinkančiomis šakomis (Rubin, Paulared) vaismedžiams.
Vasaros pirmoje pusėje ir viduryje galima išgenėti ir vertikalius vešliai augančius ūglius. Jie būna dar nesumedėję, todėl juos galima tiesiog nuplėšti nuo šakų be sodo žirklių. Vasaros pradžioje ir viduryje nugenėtų obelų lapų asimiliacinis paviršius labai sumažėja, gali susmulkėti vaisiai.
Trečiasis obelų genėjimo laikotarpis
Trečiąjį kartą obelys genimos, likus 3–4 savaitėms iki vaisių skynimo, tai yra rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Intensyvaus vaisių augimo, brendimo ir spalvinimosi metu labai svarbu, kad juos apšviestų saulė. Todėl likus 3–4 savaitėms iki vaisių skynimo, būtina išgenėti metūglius, pagerinti augančių ir bręstančių vaisių apšvietimą. Išgenėjus stipriai augančius ūglius, vaisiai gauna daugiau kalcio ir vėliau sandėliuose mažiau serga fiziologinėmis ligomis. Tuo metu išgenimi stiprūs į viršų augantys metūgliai. Horizontaliai augantys ir silpnesnieji paliekami, nes jų reikia vainikui formuoti. Į viršų augantys ūgliai paliekami tik ne ilgesni kaip 20 cm ir su viršūnėje suformuotu žiediniu pumpuru. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-07
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis367.46 KB
AutoriusDonatas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas9
Švietimo institucijaŠakių r. Slavikų pagrindinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vaismedziai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Šakių r. Slavikų pagrindinė mokykla / 9 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą