Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Selekcija

  
 
 
12345
Aprašymas

Selekcijos raida. Selekcijos kryptys. Masinė atranka. Individualioji atranka. Hibridizacija. Kryžminimas. Indukuotos mutagenezės metodas.

Ištrauka

Selekcija - mokslas apie turimų augalų ir gyvūnų rūšių tobulinimą ir naujų išvedimą. Selekcija atsirado atsiradus žemdirbystei ir gyvulininkystei. Selekcijos raida skirstoma į tris periodus: 1) priešistorinį laikotarpį; 2) istorinį laikotarpį ( maždaug iki 1875 m. ); ir 3) mokslinės selekcijos laikotarpį ( nuo 1875 m. iki šių dienų ). Dar priešistorinio laikotarpio augalai padarė didžiulį šuolį virsdami kultūriniais. Per šį laikotarpį susidarė aiškūs skirtumai tarp laukinių ir kultūrinių augalų pagal visus esminius požymius. Tai liudija senovės Egipto kapinynuose grūdų radiniai. Istorinio laikotarpio pradžioje kultūriniai augalai jau turėjo tipiškas kultūrinių augalų savybes. Jos istoriniu laikotarpiu dar labiau paryškėjo. Atsirado vietinės (liaudies) veislės, padidėjo kultūrinių augalų derlingumas. XVIII - XIX a. II pusėj atsirado pramoninė arba mokslinė selekcija. Toliau didėjo augalų derlingumas, veislių asortimentas. Mokslinės selekcijos kūrėjai - Johansas (Danija), Nilsonas (Švedija), Mičiūrinas (tuometinė TSRS) ir Berbankas (JAV). Lietuvoje augalų selekcijos darbas pradėtas 1922 m. įkurtoje Dotnuvos selekcijos stotyje. Pradininkas - D. Rudzinskas: jis išvedė keliolika kviečių, avižų, žirnių ir linų veislių (beja, jis buvo N. Vavilovo mokytojas).

Plačiai paplitusių kultūrinių augalų yra tiek daug, kad neįmanoma išvardinti visų uždavinių, kuriuos tenka spręsti selekcijai. Daugelis augalų selekcijos uždavinių yra bendri. Svarbiausios selekcijos uždavinių grupės, arba selekcijos kryptys, yra tokios: 1) derlingumo didinimas; 2) produkcijos kokybės gerinimas; 3) augalų atsparumas ligoms ir kenkėjams; 4) atsparumas nepalankioms meteorologinėms sąlygoms; 5) tinkamumas agrotechnikos rekalavimams, mechanizuotam auginimui ir kt.

*****

Kultūrinių ir laukinių augalų formos, kurios gali tikti naujos veislės kūrimui, vadinamos pradine medžiaga. Kaip pradinė medžiaga naudojamos laukinės formos, vietinės veislės, selekcinės veislės (vietinės ir atvežtos), augalų hibridai ir kita medžiaga, gaunama dirbant selekcinį darbą. Pradinė medžiaga privalo atitikti selekcijos tikslus ir uždavinius. Pradinė medžiaga turi turėti tokius požymius bei savybes, kuria kryptimi atliekama selekcija. Pavyzdžiui, jei selekcijos tikslas yra gauti atsparią koloradui bulvių veislę, tai pradinę medžiagą turi sudaryti atsparios šiam kenkėjui formos (tiesa, to dar padaryti nepavyko).

Taigi N. Vavilovas, siekdamas praturtinti pradinės medžiagos išteklius, šio šimtmečio trečiame dešimtmetyje atliko ekspedicijas, kurių metu surinko daugybę įvairių augalų pavyzdžių. Apibendrinęs savo tyrimų rezultatus, jis paskelbė kultūrinių centrų teoriją, kad tos vietovės, kuriose yra daugiausia kultūrinių augalų, yra jų kilmės židiniai. Čia žmogus lengviausiai rado sau tinkamus augalus, pradėjo juos auginti, ir taip laukiniai augaliai virto kultūriniais. N. Vavilovas išskyrė aštuonis kultūrinių augalų kilmės geografinius židinius (centrus) - I. Kinijos, II. Indijos, III. Vidurinės Azijos, IV. Artimųjų Rytų, V. Viduržemio pajūris, VI. Etiopijos, VII. Pietų Meksikos ir Cenrinės Amerikos, VIII. Pietų Amerikos. Visi N. Vavilovo išskirti kultūrinių augalų formavimosi centrai yra tropinėse arba subtropinėse zonose, kuriose vyrauja kalnų masyvai. Šiems rajonams būdingi dideli temperatūrų svyravimai, įvairiuose aukščiuose labai skirtingos dirvožemio sąlygos bei daugiau ultravioletinių bei kosminių spindulių. Tokiomis sąlygomis dažniau atsiranda augalų mutantai su paveldimais požymiais. Mutantai savaime tarpusavyje kryžminasi. Visa tai didina augalų formų įvairovę.

Taigi vieni iš svarbiausių selekcijos metodų yra atranka bei hibridizacija. Paprastai šie metodai papildo vienas kitą.

Atrankos metodai priklauso nuo tam tikros augalų rūšies dauginimosi formos. Yra dvi pagrindinės atrankos formos - masinė ir individuali, kiekviena iš jų dar gali būti vienkartinė arba daugkartinė. Masinė atranka paprastai būna daugkartinė ir ji daroma taip: iš pradinės medžiagos atrenkami geriausi augalai, kurių sėklos po to kitais metai pasėjamos kartu, paskui iš jų vėl atrenkami geriausi augalai, ir jų sėklos trečiais metais vėl pasėjamos kartu ir t. t. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-09
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis4 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis11.82 KB
Autoriusinga
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas12
Failo pavadinimasMicrosoft Word Selekcija [speros.lt].DOC
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 4 puslapiai 
  • 12 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą