Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Lietuvos žemės ūkis Europos Sąjungos (ES) kontekste
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos žemės ūkis Europos Sąjungos (ES) kontekste

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Įvadas. Bendrosios Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio politikos reforma. Pasekmės Lietuvai. Reformos pradžia. Galimybė rinktis. Naujųjų narių pozicija. Europos Komisijos siūlymai. Namų darbai. Europos Sąjungos (ES) paramos pirmieji rezultatai. Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą. Lėšų įsisavinimo problemos. Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir marketingo tobulinimas. Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas. Kaimo infrastruktūros tobulinimas. Kaip pagerinti SAPARD panaudojimą. Kas laukia žemės ūkio naujojoje Europos Sąjungoje. Grūdų perteklius nesumažės. Mažiau problemų su rapsais. Cukrinių runkelių auginimą stabdo kvotos. Bulvės. Mažas žemdirbystės intensyvumas. Kvotos stabdys pieno gamybos plėtrą. Sumažės kiaulienos kainos. Lietuvos žemės ūkis ir referendumas. Amžini įvarčiai į savo vartus. Į Europos Sąjungą (ES) su senos galvosenos biurokratija. Prieš referendumą. Euroskeptikai prieš Europos Sąjungos (ES) šalininkus. Perspektyva po referendumo. Išvados.

Ištrauka

Kalbant apie ES mes buvome tik "aktyvūs" stebėtojai, kurie galėjo pareikšti savo poziciją, vieną nuomonę palaikyti, kitą – atmesti. Po ilgų ir sunkių derybų birželio pabaigoje Liuksemburge buvo priimtas politinis sprendimas dėl tolimesnės ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos.
Šios reformos esmė yra ta, kad pajamos, skirtos žemės ūkiui, nemažės, tik lėšos bus skirstomos jau pagal kitą principą. Reforma suskyla į keletą krypčių.
Lietuvai, kaip ir kitoms šalims kandidatėms, pasirengimui stoti į Europos Sąjungą numatyta finansinė parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Parama bus teikiama Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą. Ji trumpai vadinama SAPARD. Žemdirbiai daug tikisi iš SAPARD paramos ir jai rengiasi. O besirengiant kyla aibė klausimų.
ES šalių žemės ūkis remiamas iš vadinamųjų ES struktūrinių fondų. Tai ženkli parama tų šalių žemdirbiams, tačiau skiriama pagal griežtas taisykles. Lietuvai tapus ES, nare jos žemės ūkis taip pat bus remiamas iš tų struktūrinių fondų pagal ES galiojančių paramos. Sistemą. O kol kas – tik pasirengimo laikotarpis, ir tam laikotarpiui skirta speciali pasirengimo programa – SAPARD. Tačiau jos tikslai tampriai susiję su būsimąja parama iš ES struktūrinių fondų.
Šiame darbe aptarsiu Lietuvos žemės ūkį ES kontekste, kokį vaidmenį Lietuva vaidins ir kuo tai bus naudinga Lietuvai.
Po ilgų ir sunkių derybų birželio pabaigoje Liuksemburge buvo priimtas politinis sprendimas dėl tolimesnės ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos.

Šios reformos Europos Sąjungai reikėjo todėl, kad jos žemės ūkis taptų konkurencingesnis pasaulio rinkose, kad pati ES būtų geriau pasirengusi deryboms su Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Ši organizacija skatina atsisakyti ES vidaus ir kitų šalių rinkas iškreipiančių priemonių, tokių kaip eksporto subsidijos ar su gamybos apimtimis susietos išmokos. Tai išstumia iš rinkų kitas, ypač besivystančias šalis. Kitas svarbus reformos siekis – saugoti gamtą, augmeniją, gyvūniją, siekti maisto saugos ir gyvulių gerovės standartų, įdiegti naują konsultavimo sistemą. Žemdirbiams bus sudarytos sąlygos laisviau jaustis rinkoje, patiems rinktis, kuo verstis. Ūkininkai bus socialiai apsaugoti, nes gaus istorinę fiksuotą paramą, bet daugelį dalykų galės rinktis ir nuspręsti patys. Iki šiol visi labiau stengdavosi auginti tuos augalus ar gyvulius, kurie yra remiami, todėl ES nuolat susiduria su produkcijos pertekliaus ir jo realizavimo problema. Tam tikra sukauptų lėšų dalis bus panaudota kaimo plėtrai.
Šios reformos esmė yra ta, kad pajamos, skirtos žemės ūkiui, nemažės, tik lėšos bus skirstomos jau pagal kitą principą. Reforma suskyla į keletą krypčių.
Pirmoji reformuotos BŽŪP kryptis – dabartinę paramą žemės ūkiui atsieti nuo gamybos, nemažinant iki šiol žemdirbių gautų pajamų. Visiško atsiejimo nepasiekta, nes po ilgų svarstymų rastas kompromisas, kad tam tikrose srityse vienokia ar kitokia dalis paramos vis dar gali likti susieta su gamyba. Tarkime, parama javams gali likti susijusi su gamyba iki 25 proc. (kietiesiems kviečiams net iki 40 proc.). Išmokos už ėriavedes išlieka susijusios su gamyba net iki 50 proc. Jautienos sektoriuje šalys narės turės net kelias pasirinkimo galimybes: pasilikti 100 proc. skerdimo išmoką už karvę žindenę ir 40 proc.skerdimo išmoką arba 100 proc.skerdimo išmoką ir nieko daugiau, arba pasilikti 75 proc.specialiąją išmoką už paskerstą bulių. Bus galimybė mokėti ir nacionalines priemokas tam tikriems specifiniams ūkiams paremti, jei jie svarbūs aplinkosaugai, gerina žemės ūkio produktų kokybę ir rinkodarą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-24
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis30.15 KB
Autoriusjuozas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos zemes ukis Europos Sajungos (ES) kontekste [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 18 puslapių 
  • Marijampolės kolegija / 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą