Snukio ir nagų liga, jos laboratorinė diagnostika

Viruso savybės. Antigeninės savybės. Viruso tipai. Viruso kultivavimas. Viruso atsparumas. Eksperimentinis užkrėtimas. Laboratorinė diagnostika. Viruso tipo nustatymas.

Snukio ir nagų liga yra labai kontagioziška ūminė porakanopių (galvijų, avių, ožkų, kiaulių, briedžių, elnių) virusinė liga. Sergantiems burnos gleivinėje, ant liežuvio, tarpunagio plyšio, knyslės ir tešmens odos atsiranda būdingos pūslelės – aftos, pilnos skaidrios limfos. Kai liga gerybinė, aftos trūksta, toje vietoje lieka paraudusios erozijos. Burnos gleivinėje jos greit užgyja. Tarpunagio plyšio odoje, trūkus aftoms, dažnai gijimą komplikuoja įvairūs pūliavimo mikrobai; gyvuliai šlubuoja, o kiaulėms kartais nukrinta nagos.
Snukio ir nagų liga labai pavojinga varšeliams, paršeliams ir ėriukams. Jiems aftos nesusidaro: liga yra septiceminio pobūdžio: pakenkiams širdis bei virškinimo traktas. Daugelis susirgusiųjų krinta.
Kartais pasitaiko labai piktybinė snukio ir nagų ligos forma, nuo kurios krinta daug ir suaugusių gyvulių. Ją sukelia padidėjusio virulentiškumo virusas. Snukio ir nagų liga yra labai pavijonga, nes iš karto suserga labai daug gyvulių, liga labai greit plinta, sumažėja gyvulių produkcija, daug susirgusio prieaugio krinta. Kovai su epozootija reikalingos labai griežtos priemonės.
Viruso savybės. Snukio ir nagų ligos virusą 1898 m. surado F. Liofleris ir P. Frošas. Virusas priklauso RNR turinčių virusų pikorna grupei. Elektroniniu mikroskopu nustatyta, kad jis yra 22 – 30mµ dydžio (G. Krasnikovas, 1965) , sferiškos arba bevaik heksagonalinės formos subrendęs virusas sudarytas iš dviejų skirtingo dydžio dalelyčių: stambesnių (20 – 23mµ) ir smulkesnių (7mµ). smulkusis komponentas infekciškumui neturi reikšmės.
Virusas koncentruojamas ir valomas (adsorbuojamas) aliuminio hidroksidu, kaolinu, anglimi, virto kiaušinio baltymo gabalėliais, eritrocitais. Aliuminio hidroksidas geriau adsorbuoja šarminėje, kaolinas – neutralioje, o anglis – bet kokioje tarpėje. Aliuminio hidroksidas daugiausiai naudojamas adsorbuotoms vakcinoms gaminti.
H. Matekos duomenimis (1961), adsorbuojant virusą aliuminio hidroksidu veikia elektrostatinės jėgos ir susidaro viruso agregatai (atskiri virionai susijungia į krūveles), o vykstant eliucijai (viruso atsiskyrimas nuo adsorbento), virusiniai agregatai disocijuojasi. Įvykus eliucijai, gaunamas grynas nesumažėjusio aktyvumo virusas. ...