Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Žemės ūkio technologijų pagrindai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žemės ūkio technologijų pagrindai

  
 
 
12345678
Aprašymas

Pagrindiniai Lietuvos, kaip tipingos žemės ūkio šalies bruožai. Trys negatyvios tendencijos šiandieniniame Lietuvos kaime. Žemės ūkio gamybos šakos. Žemės ūkio gamybos ypatumai. Veiksniai, lemiantys pirminės žemės ūkio produkcijos konkurencingumą. Būdai augalininkystės produkcijos konkurencingumui užtikrinti. Perspektyvios žemės ūkio gamybos kryptys. Šviesos reikšmė augalams. Šviesos sąlygų reguliavimas. Svarbiausia augalui šviesos spektro dalis. Šilumos reikšmė augalui. Šilumos sąlygų reguliavimas. Minimali vidutinė paros temperatūra augalo augimui. Vandens reikšme augalo gyvenime. Vandens (drėgmės) sąlygų tvarkymas. Kritulių kiekis mm, iškrintantis vidutiniškai per metus Lietuvoje. Kritulių įtaka derliaus kokybei. Oro reikšmė augalams. Dirvožemio ir atmosferos oro sudėties ypatumai. Oro išteklių tvarkymas. Augalų maisto medžiagos, gaunamos tik iš dirvos. Augalų maisto medžiagos, gaunamos ne tik iš dirvos. Maisto medžiagų reikšmė augalams. Maisto medžiagų sąlygų tvarkymas. Pagrindinis maisto medžiagų šaltinis dirvoje. Minimumo dėsnis pagal Lybigą. Tiuneno (progresyviai mažėjančio dirvos derlingumo) dėsnis. Vegetacijos faktorių bendro veikimo (Mičerlicho) dėsnis. Sangrąžos dėsnis. Dirvos derlingumo elementai. Dirvos derlingumo sąlygos. Laukų kultūrinimas. Dirvų kultūrinimas. Biologinis dirvų kultūrinimo metodas. Cheminis dirvų kultūrinimo metodas. Fizinis dirvų kultūrinimo metodas. Dirvų skirstymas pagal sukultūrinimo laipsnį. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas dirvų sukultūrinimo laipsnis. Dirvų sukultūrinimo sistema Lietuvoje. Žemdirbystės sistemos samprata. Lydiminės žemdirbystės sistemos ypatumai. Dirvoninės žemdirbystės sistemos ypatumai. Pūdimynės žemdirbystės sistemos ypatumai. Žalieninės žemdirbystės sistemos ypatumai. Vaismaininės žemdirbystės sistemos ypatumai. Dirvosaugos žemdirbystės sistemos ypatumai. Drėkinamų žemių žemdirbystės sistemos ypatumai. Pramoninės žemdirbystės sistemos ypatumai. Alternatyvios (ekologinės) žemdirbystės sistemos ypatumai. Norfolko sėjomaina. Sėjomainos apibrėžimas. Sėjomainos schema. Sėjomainos rotacija. Sėjomainos narys. Priešsėlis. Posėlis. Augalų atsėliavimas. Monopasėlis. Augalų fitosanitarinė pertrauka. Augalų kaitaliojimo priežastys, siejamos su maisto medžiagų režimu. Augalų kaitaliojimo priežastys, siejamos su dirvos fizinėmis savybėmis. Biologinės augalų kaitaliojimo priežastys. Alelopatinės augalų kaitaliojimo priežastys. Priešsėlio agronominė vertė. Sėjomainos grandies sąvoka. Dirvos derlingumą išnaudojantys augalai. Dirvos derlingumą didinantys augalai. Sėjomainos grandžių skirstymas. Sėjomainų klasifikacija pagal laukų skaičių. Sėjomainų klasifikacija pagal dirvos derlingumo atstatymo būdą. Sėjomainų klasifikacija pagal sėjomainą paskirtį ir kultūrinių augalų sudėtį. Pasėlių struktūra. Veiksniai, lemiantys pasėlių struktūrą. Priežastys, dėl kurių keičiasi pasėlių struktūra. Žemės dirbimo uždaviniai. Žemės dirbimo technologiniai procesai. Dirvos technologinės savybės. Drėgmės įtaka dirvos technologinėms savybėms. Drėgmės intervalas dirvos derlingumui, priklausomai nuo jos granuliometrinės sudėties. Dirvos fizinė branda. Dirvos arimo tikslai. Dirvos skutimo tikslai. Dirvos kultyvavimo tikslai. Dirvos akėjimo tikslai. Dirvos valkiavimo tikslai. Dirvos volavimo tikslai. Dirvos frezavimo tikslai. Varsninis arimo būdas. Lygusis arimo būdas. Figūrinis arimo būdas. Lysvinis arimo būdas. Žemės dirbimo sistemos samprata. Ankstyvos sėjos augalai. Vėlyvos sėjos augalai. Pagrindiniai vasariniai lauko augalai. Pagrindiniai žieminiai lauko augalai. Pagrindinis žemės dirbimas vasariniams augalams. Pagrindinis žemės dirbimas žieminiams augalams. Priešsėjinis žemės dirbimas vasariniams augalams. Priešsėjinis žemės dirbimas žieminiams augalams. Posėjinis žemės dirbimas vasariniams siauraeilės sėjos augalams. Posėjinis žemės dirbimas vasariniams plačiaeilės sėjos augalams. Posėjinis žemės dirbimas žieminiams augalams. Bearimio žemės dirbimo panašumai. Beraimio žemės dirbimo trūkumai. Bearimio žemės dirbimo perspektyvos Lietuvoje. Technologinių vėžių tikslas. Piktžolių daroma žala. Piktžolių nauda. Piktžolių biologinės savybės. Piktžolių apsaugos priemonės. Piktžolių stelbimo priemonės. Piktžolių naikinimo priemonės (išvardyti). Piktžolių klasifikacijos (tik išvardinti). Agronominė piktžolių klasifikacijos schema. Vasarinės piktžolės. Žieminė piktžolės. Žiemojančios piktžolės. Daugiametės sėkla plintančios piktžolės. Daugiametės vegetatyviškai plintančios piktžolės. pH reikšmė, kai dauguma augalų gali normaliai augti. Dirvožemio reakcija. Augalai, auginami ir apariami žaliai trąšai. Pagrindinių maisto elementų santykis javams. Pagrindinių maisto elementų santykis kaupiamiesiems augalams. Augalai, kurių sėkloms apvelti naudojamas nitraginas, naudojimo tikslas. pH reikšmė, kai dirvą reikia kalkinti. Azotinės trąšos. Fosforinės trąšos. Kalinės trąšos. Organinės trąšos. Mechaninės piktžolių naikinimo priemonės. Terminės piktžolių naikinimo priemonės. Agrotechninės piktžolių naikinimo priemonės. Fizinės piktžolių naikinimo priemonės. Biologinės piktžolių naikinimo priemonės. Cheminės piktžolių naikinimo priemonės. Sėjos ir sodinimo būdai. Sėklos norma ir kiekis. Tręšimo būdai. Kviečių reikšmė. Žieminių kviečių savybės. Žieminių kviečių veislės. Žieminių kviečių sėjomaina. Žieminių kviečių tręšimas. Žieminių kviečių sėklos norma. Žieminių kviečių sėjos laikas. Žieminių kviečių pasėlių priežiūra. Žieminių kviečių derliaus nuėmimas. Dirvos parinkimas žieminiams kviečiams. Kvietrugių reikšmė ir savybės. Vasarinių miežių reikšmė. Vasarinių miežių vieta sėjomainoje. Dirvos parinkimas vasariniams miežiams. Vasarinių miežių tręšimas. Vasarinių miežių veislės. Vasarinių miežių (salyklinių) veislės. Salyklinių miežių tręšimo ypatumai. Vasarinių miežių sėklos norma. Vasarinių miežių sėjos laikas. Salyklinių miežių sėklos paruošimo ypatumai. Vasarinių miežių pasėlių priežiūra. Salyklinių miežių pasėlių priežiūros ypatumai. Vasarinių miežių derliaus nuėmimas. Avižų reikšmė. Dirvos parinkimas avižoms. Avižų vieta sėjomainoje. Avižų tręšimas. Avižų veislės. Avižų sėklos norma. Avižų sėjos laikas. Avižų pasėlių priežiūra. Avižų derliaus nuėmimas. Ankštinių javų vertė agrotechniniu požiūriu. Ankštinių javų reikšmė maistiniu ir pašarų gamybos požiūriu. Ankštinių javų privalumai ir trūkumai. Cukrinių runkelių reikšmė. Vidutinis cukraus kiekis cukrinių runkelių šakniavaisiuose. Dirvos, tinkamos cukrinių runkelių auginimui. Cukrinių runkelių vieta sėjomainoje. Priešsėjinio dirvos dirbimo cukriniams runkeliams ypatumai. Cukrinių runkelių tręšimas. Cukrinių runkelių sėklos norma. Cukrinių runkelių sėjos laikas. Cukrinių runkelių pasėlių priežiūra. Cukrinių runkelių derliaus nuėmimas. Cukrinių runkelių vegetacijos periodas. Bulvių reikšmė. Bulvių augimo sąlygos. Bulvių atskirų veislių vegetacijos periodai. Bulvių veislės. Bulvių vieta sėjomainoje. Priešsėjinio dirvos dirbimo bulvėms ypatumai. Bulvių sėklos norma. Bulvių sodinimo laikas. Bulvių pasėlių priežiūra. Bulvių derliaus nuėmimas. Linų reikšmė. Linų biologinės savybės ir augimo sąlygos. Linų veislės (pluoštui ir sėmenims) linams. Linų vieta sėjomainoje. Linų tręšimas. Linų sėklos norma. Linų sėjos laikas. Linų pasėlių priežiūra. Linų derliaus nuėmimo būdai. Linų klojėjimo tikslas. Požymiai, pagal kuriuos vertinami linų stiebeliai. Daugiametės varpinės žolės, jų reikšmė ir savybės. Daugiametės ankštinės žolės, jų reikšmė ir savybės. Sėjomaininė rapsų reikšmė. Fitosanitarinė rapsų reikšmė. Maistinė rapsų reikšmė. Rapsų panaudojimas ne maisto reikmėms. Žieminių ir vasarinių rapsų ypatumai. Dirvų parinkimas žieminiams rapsams. Dirvų parinkimas vasariniams rapsams. Žieminių rapsų priešsėliai. Vasarinių rapsų priešsėliai. Vasarinių rapsų sėjos laikas. Vasarinių rapsų sėklos norma. Žieminių rapsų sėjos laikas. Žieminių rapsų sėklos norma. Rapsų panaudojimo gyvulių pašarui galimybės. Rapsai, kaip sideracinis augalas. Žieminių rapsų derliaus nuėmimo laikas. Vasarinių rapsų derliaus nuėmimo laikas. Rapsų sėklų derliaus nuėmimo ypatumai. Rapsų tręšimo ypatumai. Rapsų pasėlių priežiūros ypatumai.

Ištrauka

1. Pagrindiniai lt, kaip tipingos ž.ū. šalies bruožai:
• Lt ž.ū. Naudmenos sudaro 60proc. Viso ploto. Žemės planetoje ž.ū. Paskirties žemė sudaro tik 23proc. Nuo visos sausumos.
• Lt vienam gyventojui tenka 0,6 ha ariamos žemės – 2-3kartus daugiau negu v.europoje.
• Lt 1/3 gyventojų yra susiję su ž.ū.
2. Trys negatyvios tendencijos šiandieniniame kaime
• Pavojingai didėjanti ūkių diferianciacija
• Koncentruotos, taršios gamybos įmonių iš es senbuvių šalių perkėlimas į lt.
• Paramos prioritetų suteikimas stambiam ž.ū. Verslui
• Gyventojų iš kaimo emigracija.
3. Žemės ūkio gamybos šakos
• Augalininkystė ( laukininkystė, pievininkystė, sodininkystė, daržininkystė, gėlininkystė)
• Gyvulininkystė ( skirstoma pagal gyvulių rūšis)
• Žemdirbystė – rūpinasi žemės dirbimu ir jos derlingumo didinimu ir apsprendžia augalininkystės ir gyvulininkystės pagrindus.
4. Žemės ūkio gamybos ypatumai
• Ž.ū. Gamybai reikalinga didelė teritorija
• Ž.ū. Gamyba yra sezoninė
• Ž.ū. Pagamintos produkcijos kiekis nuolat svyruoja
• Ž.ū. Naudojamos technologijas reikia nuolatos derinti prie agroklimatinių sąlygų.
5. Veiksniai lemiantys pirminės ž.ū. produkcijos konkurencingumą
• Ūkio struktūra
• Gamybos apimties viename ūkyje
• Derlingumas, produktyvumas
• Gaminamos produkcijos kokybė
• Es reikalavimų įgyvendinimas ūkiuose
• Produkcijos gamybos išlaidos
• Kainų lygis ir kt veiksniai
6. Būdai augalininkystės produkcijos konkurencingumui užtikrinti
• Smulkūs ūkiai turėtų jungtis į gamintojų grupes, kooperatyvus
• Didinti rūšinės ( užsienio rinkose paklausą turinčios ) augalininkystės produkcijos gamybos apimties ( rapsai, ekolog. Produktai).
• Kelti veiklos efektyvumą, tobulinant ir modernizuojant technologijas
• Didinti produkcijos derlingumą, nuo kurio tiesiogiai priklauso produkcijos gamybos savikaina ( kviečių derlingumą padidinus 30proc. T.y., nuo 2,8t iki 3,6t.ha-1 ,pelnas padidėja apie 20proc.)
• Parengti ir įgyvendinti ūkininkų mokymo programas.
8. Šviesos reikšmė augalams
Šis faktorius gaunamas iš saulės. Saulės spindulinė energija susideda iš uv, infraraudonųjų ir matomosios šviesos. Augalams šviesa svarbi, nes jos pagalba jie vykdo fotosintezę.
9. Šviesos sąlygų reguliavimas
Dirbtinį apšvietimą galima taikyti tik šiltnamiuose. Pietiniai šlaitai su 10proc. Nuolydžiu gauna daugiau saulės šviesos negu lygus paviršius. Augalų eilelės pasėtos š.pietų kryptimi dirvos metu būna apšviestos ilgiausiai. Augalų lapų paviršių galima reguliuoti auginant juos atitinkamu tankumu. Reikia naikinti augalus, kurie naikina arba užgožia lapiją. Reikšmės turi ir ilgesnio vegetacijos laikotarpio veislių parinkimas.
10. Svarbiausia augalui šviesos spektro dalis
Augalui svarbiausia matomoji šviesa, kuri vadinama fotosintetiškai aktyvi radiacija. Iš matomosios šviesos svarbiausi oranžiniai, raudonieji, mėlynieji, o ne tokie svarbūs žalieji.
11. Šilumos reikšmė augalams
Jos reikia augalų sėkloms sudygti, patiems augalams augti ir vystytis. Minimali paros temperatūra augalui yra +15ºc. Šis periodas vadinamas vegetacijos periodu ir trunka 180-200dienų. Intensyvus augimas prasideda, kai vid. Paros temp. +10ºc. Tai aktyvios vegetacijos periodas., kuris trunka 125-150dienų. Laikotarpis be šalnų trunka 125-135dienų.


12. Šilumos sąlygų reguliavimas
Lėtiems augalams išnaudoti pietinius šlaitus. Šilumamėgiams augalams reikia parinkti sėjos laiką, kuris prašoktų šalnų periodą. Derlingesnės, tamsesnės dirvos greičiau įšyla. Radikalios priemonės yra laužų deginimas.
13. Minimali vidutinė paros temperatūra augalo augimui
minimali paros temperatūra augalui yra +15ºc. Šis periodas vadinamas vegetacijos periodu ir trunka 180-200dienų.
14. Vandens reikšmė augalo gyvenime
Jame ištirpsta augalų mitybai reikalingos medžiagos. Jis reikalingas augalo sėklai subrinkti ir išaugti. Apsaugo augalą nuo perkaitimo, dalyvauja fotosintezėje. Nors augale yra 70proc. Vandens, tačiau tik 3 proc. Sunaudoja, kitus išgarina.
15. Vandens ( drėgmės ) sąlygų tvarkymas
Čia susiduriama su pertekliaus ir vandens trūkumo tvarkymu. Perteklių tvarkome formuodami nuotakų dirvos paviršių, melioruojame. Taip pat agrotechninėmis priemonėmis. Trūkumą reguliuojame laistant, savalaikiu žemės dirbimu.
16. Kritulių kiekis mm, iškrintantis vid. Per metus lt
Vandens atsargos susidaro iš lietaus kritulių dažniausiai rudenį. Vidut. Apie 600mm iškrinta lt.
18. Oro reikšmė augalams
Dirvožemio ore būna daugiau co2 ir azoto, lyginant su atmosferos oru, nes dirvoje jų pagausėja pūvant augalinėm liekanom. O2 reikalingas augalų kvėpavimui, o co2 - fotosintezei. Iš 20proc. Esančio dirvoje o2 augalams pakaktų 5proc., tačiau jų dar reikia dirvos mikroorganizmų veiklai. Augalų šaknys gali pakęsti iki 1proc. Co2 koncentrato.
19. Dirvožemio ir atmosferos oro sudėties ypatumai
Dirvožemio ore būna daugiau co2 ir azoto, lyginant su atmosferos oru, nes dirvoje jų pagausėja pūvant augalinėm liekanom. Derlingame dirvožemyje atmosferos ir atmosferos oras mažai skiriasi. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-31
DalykasŽemės ūkio špera
KategorijaŽemės ūkis
TipasŠperos
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis36.56 KB
AutoriusSANDRA
Viso autoriaus darbų10 darbų
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word ZUTP spera 2006 m [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Šperos
  • 19 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą