Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Braškės. Braškių istorinė ir botaninė reikšmė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Braškės. Braškių istorinė ir botaninė reikšmė

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324
Aprašymas

Braškių istorinė ir botaninė reikšmė. Morfologiniai požymiai ir biologinės savybės. Braškių ūkinė ir maistinė vertė. Braškių veislės. Dirva ir braškių auginimo sąlygos. Braškių priešsėliai ir sėjomaina. Dirvos dirbimas ir tręšimas. Sodinamoji medžiaga ir sodinimas. Braškyno priežiūra. Piktžolių naikinimas. Braškių lapų pjovimas. Braškių augimo trukmė. Braškyno tręšimas. Braškių laistymas. Derliaus nuėmimas ir laikymas. Braškių dauginimas. Braškių ligos, kenkėjai ir apsauga.

Ištrauka

Lietuvoje braškės auginamos nuo seno beveik kiekvienoje sodyboje. Jos greitai dera, uogos yra skanios, turi ne tik maistinių, bet gydomųjų savybių. Jose yra daug biologiškai aktyvių medžiagų: vitaminų, mineralų ,fenolinių bei aromatinių medžiagų.
Žmonės vis daugiau skiria dėmesio sveikai ir pilnavertei mitybai . Todėl paklausa uoginėms kultūroms kasmet auga. Uogines kultūras Lietuvoje jau senokai augina didesni ir mažesni versliniai uogynai. Išaugintos uogos parduodamos vartotojams, dalis uogų derliaus užšaldoma, dar kita dalis skirta perdirbimui: gaminamos uogienės, džemai, sirupai, sultys, kompotai. Labai svarbu patenkinti vartotojų poreikį šviežioms uogoms ir ne sezono metu. Braškių augintojai ieško būdų kaip pratęsti šviežių braškių vartojimo sezoną. Labai svarbu užauginti uogų , kai įprastu laiku derančios braškės jau pasibaigusios. Siekiama išvesti tokias desertinių braškių veisles, kurių derlius sunoktų kuo anksčiau pavasarį..
Verslinės uogininkystės plėtrą skatina ir tai, kad Lietuvoje išaugintų uogų savikaina panaši kaip ir kaimyninėse šalyse (Lenkijoje, Latvijoje). Be to mūsų šalyje išaugintas uogines kultūras noriai perka Vokietija, Norvegija, Švedija. Pastariaisiais metais uogininkai pradėjo jungtis į kooperatyvus , jie numato ne tik auginti, bet ir perdirbti uogas. Norint išsilaikyti vietinėje rinkoje ir plėtoti uogų eksportą, reikia išauginti daug vienarūšės produkcijos .Tam tikslui augintojai turėtų jungtis į augintojų organizacijas, sukoncentruoti pasiūlą ir ieškoti nuolatinių partnerių produkcijai eksportuoti. Taip pat svarbu nuolat bendradarbiauti su mokslininkais , kurie gali padėti išvesti naujas veisles , naujas auginimo technologijas. Taip galima būtų pagerinti uogynų derlingumą ir pačių uogų kokybę, sumažinti jų savikainą, išplėsti uogininkystės verslą.

Braškės ir žemuogės priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai, erškėtrožinių (Rosoideae) pošeimiui, žemuogės, braškės (Fragaria L.) genčiai. Pagal chrornosomų skaičių šios genties rūšys skirstomos į keturias grupes: diploidinės (5 rūšys), tetraploidines (2 rūšys), heksaploidines (1 rūšis) ir oktoploidines (3 rūšys).
Daugiausiai kultūrinių braškių ir žemuogių veislių kilo is oktoploidinės braškių rūšies, keletas - iš heksaploidinės ir diploidinės rūšies.
Smulkiavaisės remontantinių žemuogių veislės kilusios iš diploidinės paprastosios žemuogės porūšio(F.vescaL. var. semperflorens). Soduose pradetos auginti XIV a. Jos dera nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens arba du kartus per vasarą..
Paprastųjų žemuogių uogos kiaušinio formos arba apvalios, smulkios, tamsiai raudonos, aromatingos, minkštimas baltas.
Kelios kultūrinių.braškių veislės kilusios iš heksaploidinės miškinės braškės (F.moschata Duch., sin. F. elatiorRhrh.). Uogos šiek tiek didesnės už paprastąsias žemuoges, kiaušinio formos, kaklelis siauras, rožinės, balsvos arba raudonos, skanios, labai kvapnios, su specifiniu muskatiniu aromatu.
Augalai dažniausiai dvinamiai, su virš lapų pakeltais žiedynais, aukštesni už paprastąsias žemuoges. Iš šios rūšies kilusios žiemą ištvermingos braškių veislės - Španka ir Milano. Jos dėl nepakankamo derlingumo ir uogų transportabilumo šiuo metu mažai auginamos.
Pastaraisiais metais išpopuliarejo kultūrines veislės, daugiausia kilusios iš stambiažiedžių, žemuogių arba tiesiog sodo žemuogių rūšies (F. grandiflora Ehrh., sin. F. ananassa Duch.). Mūsų šalyje jos dažniausiai vadinamos braškėmis.
Tai oktoploidinė rūšis, atsiradusi is dviejų amerikinės kilmės - čilinių (F. chiloensis Duch.) ir virgininių (F. Virginians Duch.) – žemuoginių rūšių . 1624 m. šių žemuogių iš Amerikos įvežta Prancūziją. Vėliau jos pradėtos auginti Anglijoje ir Rusijoje. 1714 m. kapitonas Frezė iš Čilės į Paryžiaus botanikos sodą.parvežė čilinių žemuogių . 1720 m. Olandijoje pirmiausiai pasirodė šių . rūšių. hibridai. Atsirado gausybė stambiavaisių kultūrinių.braškių veislių, kurios plito Europoje, o vėliau Šiaurės Amerikoje bei kituose žemynuose. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-16
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis21 puslapis 
Literatūros šaltiniai6
Dydis163.39 KB
AutoriusDalia
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Braskes. Braskiu istorine ir botanine reiksme [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą