Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Dirvožemis (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Dirvožemis (2)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Dirvožemis. Dirvožemio sandara. Humuso reikšmė. Humuso susidarymo šaltiniai. Dirvožemių skirstymas. Pesticidai. Herbicidai. Insekticidai. Vandens teršimas. Maisto gamybos didinimas. Žalingi šalutiniai poveikiai. Dirvožemis ir jo derlingumo išsaugojimas. Dirvožemio tarša.

Ištrauka

Šis plonas žemės sluoksnelis — niekuo nepakeičiama dovana žmonijai, labai harmoningas gamtos kūrinys. Dirva — sudėtingiausias, tūkstantmečiais gamtos puoselėtas gyvas organizmas, susidaręs veikiant klimatui ir laikui. Žmogus nualintą dirvą gali praturtinti trąšomis, mikroelementais, tačiau iš naujo jos sukurti nepajėgia. Dirvos sluoksniui atstatyti gamta sugaišta iki tūkstančio metų.
Dirvožemis — tai terpė, kurioje sąveikauja didžioji dalis biosferos elementų. Vanduo, oras, klimatiniai, fiziniai, cheminiai veiksniai, pagaliau gyvi organizmai padeda jam formuotis. Mineraliniai ir organiniai substratai, augmenija ir mikroorganizmai dirvožemyje itin glaudžiai sąveikauja ir išlaiko pusiausvyrą. Jeigu pažeisime kurį nors veiksnį, pusiausvyra sutriks. Taigi dirvožemis tarsi gyvas organizmas, kuriame vyksta sudėtingi biosintezės procesai, įvairiausios cheminės mainų reakcijos. Dirvožemyje nuolatos kaupiasi ir transformuojasi Saulės energija, gaminamos organinės medžiagos, čia pat jos skaidomos, t.y vyksta organinių likučių mineralizacija. Jame gaus įvairiausių bakterijų, dumblių, grybų, pirmuonių, vabzdžių, kirmėlių, moliuskų. Toks gyvų organizmų gausumas praturtina dirvožemį savo gyvybės veiklos produktais, žuvusiomis liekanomis ir labai prisideda prie humuso — pagrindinės dirvožemio sudedamosios dalies — susidarymo.
Dirvožemyje yra 1-5 % organinių medžiagų.
Jas sudaro:
• humusas 80-85 %
• nesuirusios augalų liekanos ir šaknys 10-15 %
• gyvieji dirvožemio organizmai iki 5 %




Humuso reikšmė:
• aktyviai dalyvauja dirvožemio uolienų formavime (ardo mineralinius junginius);
• svarbus mikroorganizmų ir augalų maisto šaltinis, ypač azoto, fosforo, sieros mikroelementų;
• pagerina dirvožemio struktūrą, vandens ir oro režimą, greičiau dirvožemis įšyla;
• sulaiko maisto medžiagas dirvožemyje ir neleidžia joms išsiplauti;
• skatina pesticidų irimą, sorbuoja įvairias toksines medžiagas, neleidžia joms patekti į augalus.
Humuso susidarymo šaltiniai:
• šaknys ir augalų liekanos;
• sistemingas tręšimas organinėmis trąšomis (mėšlu, kompostais, durpėmis, žaliosiomis trąšomis);
• tarpinių (įsėlinių ir posėlinių) augalų auginimas žaliąjai trąšai;
• optimalaus drėgmės režimo sudarymas;
• tinkamos agrotechnikos taikymas.
Iš armens humuso kasmet netenkama auginant:
• žieminius kviečius 0,8-1,5 t/ha,
• vasariniai miežiai 0,4-0,8 t/ha,
• cukrinius runkelius 1,5-2,5 t/ha,
• bulves 1,0-2,0 t/ha.
Humuso atsargas armenyje papildomo:
• daugiametės ankštinės žolės – 1,0-2,0 t/ha
• vienametės žolės 0-0,5 t/ha
• 7-8 t/ha gero kraikinio mėšlo – apie 1,0 t/ha
Dirvožemyje yra oro, vandens ir cheminių elementų bei jų junginių. Oras užpildo vandens neužimtas poras. Kuo daugiau porose vandens, tuo lėčiau vyksta oksidacijos, o sparčiau — redukcijos procesai. Optimalus oro kiekis dirvožemyje — 10-20 tūrio procentų. Jame oro sudėtis maždaug tokia: azoto — 70-80%, deguonies— 18-20 ( kartais jo b8na labai mažai — vos 1-2%), anglies dioksido — 0.1-2%. Dirvožemio savybės priklauso ir nuo jo struktūringumo - gebėjimo susiskaidyti į įvairaus dydžio bei formos grumstelius. Pagal tų grumstelių formą skiriamos įvairios dirvožemių struktūros: tarpinė, riešutinė, grūdinė, plytelinė, plokštelinė ir kt. Kai kurių dirvožemių skirtingų horizontų sava struktūra. Lemiami struktūringumo veiksniai yra dirvožemio koloidai (0,0001 mm), kurie suklijuoja dirvožemio daleles į atskirus struktūrinius agregatus, ir kalkės, suteikiančios jiems patvarumo. Didesniu strukūringumu pasižymi sunkesni, o mažesniu - lengvesni dirvožemiai. Gausu dirvožemyje anglies, fosforo, sieros, yra metano. Augalai iš dirvos gali paimti daugiau kaip 30 cheminių elementų. Natūraliomis sąlygomis augalai žemei grąžina beveik visus iš jos paimtus cheminius elementus. Tačiau, nuėmus derlių, atimami iš dirvos augalų pasiimti elementai.
Dirvožemiai skirstomi į įvairius tipus. Pagal genetinės dirvodaros principą būna jauriniai, velėniniai, pelkiniai ir kt. Kiti dirvožemiai tipai grindžiami jų vyraujančia spalva.
Seniai pastebėta, kad ilgainiui dirvožemis pasidaro nederlingas. Ir ko tik nebuvo griebtasi. Apskritai agrochemijos problemas pirmasis pradėjo spręsti XVIII a. pabaigoje-XIX amžiaus pradžioje prancūzų mokslininkas V. Voklenas, o Rusijoje-M. Lomonosovas. 1840 metais vokiečių chemikas J. Lybigas įrodė, jog augalai minta mineralinėmis druskomis, sukūrė mineralinės augalų mitybos teoriją. Dirvai reikia papildomai duoti kalio, fosforo, kalcio. Derlingumas priklauso nuo maitinamosios medžiagos, kurios yra mažiausiai, t.y nuo jos minimumo. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-06
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis68.19 KB
AutoriusOdeta
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai0 m
Klasė/kursas10
Švietimo institucijaKaišiadorių technologijų ir verslo mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Dirvozemis (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2006-10-20 IP: 88.119.7.209
    darius sako

    liuks

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykla / 10 Klasė/kursas
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą