Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Sėklininkystė Lietuvoje
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Sėklininkystė Lietuvoje

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Sėklininkystė. Pirminė sėklininkystė. Elito sėkla. Pirmų metų palikuonių tikrinimo augynas. Antrų metų palikuonių tikrinimo augynas. Dauginimo augyno paskirtis. Pagrindines sėklininkystės sistemos grandis. Sėklininkystės sistema. Specializuoti sėklininkystės ūkiai. Pramonės sėklininkystė. Pramoninė ruošimo technologija. Pramoninė sėklininkystė. Sėklininkystės koncentravimas.

Ištrauka

Sėklininkystė yra speciali zemės ūkio gamybos šaka. Ji turi spręsti du tarpusavyje susijusius uždavinius:
pridauginti naujų veislių gerų seklų tiek, kad jų pakaktų visiems ūkiams, kuriuose jos rajonuotos;
palaikyti visų rajonuotų veislių geras veislės ir sėklos savybes.
Kartais sėklininkystei gali būti keliamas dar vienas uždavinys- pagerinti gamyboje esančią veislę.
Sėklininkystė- tai valstybių priemonių sistema konkrečios zonos sąlygomis veislėms sukurti, joms tirti ir paskirstyti (rajonuoti), dauginti ir sistemingai gerinti. Visų sių priemonių tikslas- aprūpinti zemės ūkį geros kokybės veislinėmis sėklomis.
Į sėklininkystės sistemą įeina tokios tarpusavyje susijusios pagrindinės grandys:
selekcija;
veislių tyrimas;
sėklininkystė (veislių dauginimas ir gerinimas);
sėklų planingas tiekimas kolūkiams ir tarybiniams ūkiams;
veislės ir sėklos kontrolė.
Sėklininkystės pagrindiniai uždaviniai sprendžiami dviem procesais:
veislės pakeitimu;
atnaujinimu.
Sėklininkystė betarpiškai susijusi su selekcija. Selekciniu darbu sukuriamos naujos veislės. Sėklininkystė realizuoja selekcijos pasiekimus- įdiegia į gamybą naujas veisles ir sėkliniuose pasėliuose išaugina geras sėklas. Veislinių sėklų naudojimas- būtina sąlyga derlingumui didinti. Tai vienas iš žemdirbystės kultūros rodiklių.
Mokslas ir praktika rodo, kad derlingumas priklauso ir nuo agrotechnikos, ir nuo veislės parinkimo bei sėklos kokybės. Geriausios rajonuotos veislės duoda apie 15- 20% didesnį derlių negu senos nerajonuotos. Laiku atnaujinus arba pakeitus veislę, taip pat didėja derlingumas.
Grynų veislių aukštos reprodukcijos I klasės sėkla, neužkrėsta ligomis ir kenkėjais, duoda didelį ekonominį efektą.

Sėklininkystė nėra paprastas sėklų dauginimas, tai sudėtingas procesas. Kadangi sėklinių pasėlių veislinės savybės blogėja, o kryžmadulkių ir pačios veislės greit kinta, tai pradėjus dauginti naują veislę, tuoj pat pradedamas jos veislinių savybių palaikymo ar atstatymo darbas. Tai vadinamoji veislės palaikomoji selakcija, arba jos pirminė sėklininkystė taikant selekcijos metodus, ypač atranką. Atrankos uždavinys- sistemingai tiekti sėklinę medžiagą veislei atnaujinti.
Pirminė sėklininkystė- tai pablogėjusio veislinio pasėlio pirminių jo savybių atkūrimas, nuolatinis sėklininkystės sistemos procesas, kuriame atrankos ir kitais metodais palaikomas veislės tipingumas, derlingumas, grynumas, pasėlio sveikumas. Tai tam tikras selekcinis darbas. Jį dažniausiai dirba selekciniai arba specelizuotų ūkių kvalifikuoti sėklininkai.
Pirminės sėklininkystės apimtis ir metodai priklauso nuo daugelio faktorių.
1. Daugiausia nuo augalo dauginimo biologijos: savidulkiškumo, kryžmadulkiškumo, generatyvinio ir vegetatyvinio dauginimo būdo bei apimties.
2. Atitinkamų ligų paplitimo, ypač kai augalai dauginami vegetatyviniu būdu.
3. Nepageidaujamo spontaninio susikryžminimo, mutaciju ir mechaninio užteršimo apimties, nes tai blogina veislinio pasėlio vienodumą.
4. Nuo veislės paplitimo ir jos poreikio.
Pirminės sėklininkystės rezultatas- elito sėkla. Elito sėklomis vadinamos tam tikros veislės geriausios pradinės sėklos, išaugintos taikant specialius selekcijos bei sėklininkystės metodus ir atitinkančios valstybinio standarto veislės ir sėklos kokybei keliamus reikalavimus. Jos skirtos veislei atnaujinti.
Pagrindinis uždavinys, ruošiant elito sėklą, yra veislės vertingų ūkinių ir biologinių savybių palaikymas kartu išsaugant veislės grynumą ir sėklos kokybę.
Elito sėkla auginama įvairiais metodais: daroma veislei tipingų geriausių augalų individinė ir masinė atranka, sistemingai išravimos rūšinės bei veislinės priemaišos ir kartu pašalinami netipingi, silpnai išsivystę, ligų bei kenkėjų apnikti augalai. Čia taikomi visi metodai apsaugai nuo mechaniško ir biologinio užterštumo ne tik kitomis veislėmis, bet ir tos pat veislės mažesnio derlingumo ir su kitais neigiamais požymiais augalai. Rūpestingai rūšiuojamos ir paliekamos toliau dauginti tik gerai išsivysčiusios sėklos.
Pagrindinis metodas yra individų atranka. Atrenkami geriausi veislei tipingi augalai arba varpos iš grynos veislės elito, superelito arba derlingo I- III reprodukcijos pasėlio. Tai yra elitiniai augalai. Išanalizavus ir ivertinus kiekvieno augalo sėklas, jos sėjamos atskiruose sklypeliuose. Geriausios šeimos arba linijos pagal palikuonis patikrinamos per 1- 2 kartas, paskui sumaišomos ir sėjamos dauginimo augyne. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-03
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai1
Dydis19.95 KB
Autoriuseimas
Viso autoriaus darbų12 darbų
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Seklininkyste Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Kauno kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą