Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Miškotvarkos raida
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Miškotvarkos raida

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Bendra informacija. Miškotvarkos raida. Pirmoji miškotvarka 1946-1950 metais. Antroji miškotvarka 1958-1963 metais. Trečioji miškotvarka 1966 - 1977 metais. Ketvirtoji miškotvarka 1978 – 1987 metais. Penktoji miškotvarka 1988 metais. Miškų produktyvumas ir rūšinė sudėtis. Miškų atkūrimas.

Ištrauka

Gilios mūsų tautos ryšio su mišku šaknys, tolimus šimtmečius siekiančios tradicijos gerbti ir puoselėti mišką. Protėviams miškas buvo šventovė, globėjas ir maitintojas, jie tausojo girią savo vaikams ir vaikaičiams.

Šiandien miškininkai, tęsdami bočių tradicijas, stengiasi ūkininkauti miške taip, kad gerėtų jo būklė, būtų išsaugota biologinė įvairovė, gamtinės vertybės. Pagal technines galimybes pasirenkami tokie ūkininkavimo būdai, kurie nepažeidžia miškų ekologinės pusiausvyros ir duoda didžiausią ekonominę naudą. Planuojant veiklą miškuose, mąstoma apie ilgalaikę perspektyvą ir ekologinių procesų raidą.
Sudėtinga ir prieštaringa mūsų tautos ir valstybės istorija nulėmė ir savitą miškotvarkos raidą. Pirmieji nacionalinės miškotvarkos darbų elementai atsispindėjo G.Valavičiaus "Girių ir žvėrių perėjimų revizijos" medžiagoje, girių ordinacijos bei valakų reformos dokumentuose, t.y. siekė XVI-XVIIa. Šiuo požiūriu Lietuva neatsiliko nuo kitų Vakarų Europos valstybių ir gerokai (iki 200 m.) lenkė rytinius kaimynus. Tačiau yrant valstybei ir galiausiai jai praradus nepriklausomybę, XIX a., kai Europoje miškotvarka (Vokietijos patirties bazėje) formavosi kaip aiški sistema, Lietuva neturėjo galimybių savarankiškam tokios sistemos vystymui. Tačiau Lietuvos girios, visų pirma valstybiniai miškai, buvo tvarkomi kitų šalių - rusų, vokiečių ir lenkų specialistų. Vienas kitas lietuvis, baigęs miškininkystės mokslus ir įgijęs miškotvarkininko specialybę, daugiausia dirbo Rusijoje, tik nežymius pėdsakus (kaip Povilas Matulionis) palikdami ir lietuviškose carinės Rusijos gubernijose. Todėl apie realią lietuviškos miškotvarkos pradžią galime kalbėti siedami ją su nepriklausomos valstybės atkūrimu 1918 m.

Miško žemė užima 2034,4 tūkst. ha arba 31,2% šalies teritorijos. Miškuose sukaupta 378,1 mln. m3 medienos. Bendras metinis medienos prieaugis su žieve 11,9 mln. m3 medienos. Einamasis metinis medienos prieaugis viename hektare - 6,1 m3, prieaugio dalis kaupiama medyne - 3,3 m3/ha. Vienam šalies gyventojui vidutiniškai tenka 0,57 ha miško ir 106 m3 medienos. Vidutinis medynų amžius - 53 metai. Miškas - ne vien mediena. Tai gyvosios gamtos sudėtinė dalis, namai gyvūnams, paukščiams, ropliams, grybams, mikroorganizmams.
Lietuvos miškai (Lietuvos miškų valstybinė apskaita 2002 01 01) pagal miškų grupes pasiskirsto taip:
I grupė - rezervatiniai miškai (34360 ha arba 1,6%),
II grupė - specialiosios paskirties miškai (279345 ha arba 12,8%),
III grupė - apsauginiai miškai (332161 ha arba 15,2%)
IV grupė - ūkiniai miškai (1537569 ha arba 70,4%).

Pagal nuosavybę miškai priklauso valstybei ir Lietuvos Respublikos piliečiams. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-07
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis37.36 KB
AutoriusVita
Viso autoriaus darbų28 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas12
Švietimo institucijaKlaipėdos "Pajūrio" vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Miskotvarkos raida [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Klaipėdos "Pajūrio" vidurinė mokykla / 12 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą