Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Pašarininkystė: šieno gamyba
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pašarininkystė: šieno gamyba

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Užduotis: Paskaičiuoti 35 karvių bandai tvartiniu laikotarpiu ( x.13 – V. 7 d.) šieno kiekį ir kultūrinių pievų, kurios sudaro 63 %, bei raudonųjų dobilų - 37 % plotus reikiamam šieno kiekiui paruošti, jei 1 karvei per parą duodame 6 kg šieno. Pievų derlingumas 205 cnt. / ha, o dobilų – 225 cnt. / ha. Draudimo fondas – 20 % . Įvadas. Šieno reikšmė gyvulių šėrime. Žolės naudojamos šieno gamyboje. Pagrindinės varpinės žolės ir jų maistingumas. Pagrindinės ankštinės žolės ir jų maistingumas. Žolių mišiniai. Šieno gamybos technologijos. Šieno kokybės įvertinimas. Šieno laikymas ir apskaita. Užduoties sprendimas.

Ištrauka

2 Užduotis:
Paskaičiuoti 35 karvių bandai tvartiniu laikotarpiu ( x.13 – V. 7 d.) šieno kiekį ir kultūrinių pievų, kurios sudaro 63 %, bei raudonųjų dobilų - 37 % plotus reikiamam šieno kiekiui paruošti, jei 1 karvei per parą duodame 6 kg šieno. Pievų derlingumas 205 cnt. / ha, o dobilų – 225 cnt. / ha. Draudimo fondas – 20 %

Vykstant pokyčiams bendrojoje žemės ūkio politikoje, Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą (ES), ir pastarųjų metų gyvulininkystės produkcijos gamyboje ir rinkoje, keliami dideli reikalavimai pašarų gamybai. Tolesnė šalies ūkio pašarų gamybos plėtra sietina su gyvulininkystės produkcijos struktūros pokyčiais.(2)
Atsižvelgus į tai, kad pagrindinė gyvulininkystės šaka Lietuvoje - galvijininkystė, pašarų gamyboje tikslinga gerinti žalienos struktūrą bei žolynų botaninę sudėtį ir kokybę. Norint atpiginti pašarų savikainą, daugiau dėmesio derėtų skirti žalienai atnaujinti. Pastaruoju metu daugelis ūkių naudoja senas pievas ir ganyklas. Jose dažniausiai auga varpinės žolės, kurių derlingumas palyginti mažas. Tokių ganyklų žaliena maisto medžiagų atžvilgiu yra menkavertė, todėl be papildomo koncentruoto pašaro negalima gauti gero galvijų produktyvumo ir pigios produkcijos. (2)
Pašarai – tai augalinės, gyvulinės bei mikrobinės kilmės produktai turintys įsisavintinos formos maistinių medžiagų ir neturintys kenksmingo poveikio gyvulių sveikatingumui ir iš jų gaunamos produkcijos kokybei.(5)
Gyvulių šėrime be pašarų naudojami įvairūs mineraliniai bei biologiškai aktyvūs pašarų papildai (vitamininiai preparatai, sintetinės amino rūgštys, mineraliniai priedai ir kt.). Virškinimo proceso metu iš pašarų pasisavinamos maisto medžiagos ir panaudojamos gyvulių gyvybės procesų palaikymui, audiniu bei vidaus organu augimui, medžiagų apykaitos reguliacijai ir produkcijos gamybai. Pašarų maistingumas nustatomas laboratorijose. Produktai be maistinių medžiagų turintys ir įvairių kenksmingų bei nuodingų priemaišų gali būti panaudoti kaip pašarai tik po jų pilno nukenksminimo, garantuojant gyvulių sveikatos išsaugojimą, jų vislumą bei produkcijos naudojamos žmonių maistui reikiamą kokybę. Pašarų maistingumą nulemia ne tik jų technologinės ir cheminės savybės, bet ir pašarų ėdamumas, gamybos savikaina, konservavimas ir laikymas, paruošimas šėrimui, transportavimas ir sušėrimo technika. Įvairiems pašarams yra keliami atitinkami kokybės reikalavimai. Pašaro kokybė (rūšis arba klasė) nustatoma pagal drėgmės, proteinų, karotinų, ląstelienos, organinių rūgščių, mechaninių kenksmingų ir nuodingų priemaišų kiekį, bei kitus faktorius. Pašarų sudėčiai įtakos turi šie faktoriai:
1. Dirvos ir klimatinės sąlygos.
2. Tręšimas.
3. Agrotechnika.
4. Augalų vegetacijos tarpsniai.
5. Pašarų ruošimo ir laikymo sąlygos.
6. Pašarų paruošimas šėrimui.
Gyvulių šėrime svarbu pasigaminti ne tik reikiamą kiekį, bet ir geros kokybės pašarų. Jų gamyboje reikia numatyti keletą technologijų leidžiančių pasigaminti geros kokybės pašarų esant bet kokioms oro sąlygoms. Norint pagerinti pašarų kokybę ir patobulinti racionų struktūrą, pilnai patenkinant gyvulių poreikius, didelį dėmesį reikia skirti daugiametėms žolėms. Tinkamai nupjautos žolės yra pilnavertis pašaras ir aprūpina atrajotojus energija, proteinais, karotinu bei kitomis maistinėmis, bei biologiškai aktyviomis medžiagomis. Žiemos laikotarpiu galvijams šerti pagrinde naudojama iš žolių pagamintas šienas, šienainis, silosas bei kai kurie dirbtinai išdžiovinti pašarai. Prie dirbtinai išdžiovintų pašarų priskiriamas šieno džiovinimas aktyviąja ventiliacija, žolės miltai, granulės, kapojai ir briketai. (5)
Pašarų kokybės gerinimo ir vertinimo sistema turėtų būti plėtojama tokia linkme:
1) reikia paruošti suderintą su ES normatyvais pašarų kokybės kontrolės vadybos sistemą.
2) nustatyti visų vietinių pašarų (grūdų, žolių, šieno, šienainio ir kt.) energinę vertę, cheminę sudėtį ir maistinių medžiagų kiekį.
3) patikslinti šių pašarų normas gyvuliams pagal apykaitos energiją.
4) atlikti gyvulių šėrimo ankštiniais javais (lubinais, žirniais, pupomis, vikiais), taip pat kryžmažiedžių šeimos augalais (rapsais, rapsukais, aliejiniais ridikais, garstyčiomis) bandymus ir numatyti optimalias jų normas smulkiuose ūkiuose bei pramoninėse gyvulininkystės įmonėse.(2)
Visiškai įgyvendinus mūsų šalyje pašarų kokybės gerinimo bei vertinimo sistemą būtų galima operatyviai ir tiksliai nustatyti pašarų energinę ir maistinę vertę, kuri lemtų gyvulių bei paukščių sveikatingumą, reprodukciją, gerą produktyvumą. (2) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-25
DalykasŽemės ūkio kursinis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKursiniai darbai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis47.3 KB
AutoriusRapolas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
FakultetasGyvulininkystės technologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pasarininkyste sieno gamyba [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 20 puslapių 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą