Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Pašarininkystė: žaliasis konvejeris
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pašarininkystė: žaliasis konvejeris

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324
Aprašymas

Uždavinys: Sudaryti žaliąjį konvejerį ir apskaičiuoti žaliųjų pašarų reikmę bei kultūrų plotus 53 melžiamoms karvėms liepos – rugpjūčio mėnesiais, jei joms skirta 15 ha ganyklos, kultūros derlingumas 190 cnt/ha. Vienos karvės vidutinė masė 520 kg, pieno primilžis – 12 kg. Kiekvienam kilogramui pieno skiriama po 0,16 kg koncentratų. Draudimo fondas – 15%. Liepos mėn. numatoma duoti vikių ir avižų mišinį (80%), kurio derlingumas 160 cnt/ha, ir daugiamečių žolių atolą (20%), derlingumas 45 cnt/ha. Liepos mėn numatoma gauti 18% žolės nuo viso metinio ganyklos derliaus. Rugpjūčio mėn numatoma duoti pavasarinės sėjos žieminių rapsų arba perkų (75%), kurių derlingumas 240 cnt/ha. Rugpjūčio mėn. numatoma gauti 15% žolės nuo viso metinio derliaus. Įvadas. Žaliųjų pašarų reikšmė. Žaliojo konvejerio organizavimas. žaliasis konvejeris galvijams. Žaliasis konvejeris kiaulėms. Žaliųjų pašarų reikmės apskaičiavimas. Žaliojo konvejerio augalai. Žaliųjų pašarų naudojimo būdai. Užduoties sprendimas. Išvados. Pasiūlymai.

Ištrauka

43 užduotis.
Sudaryti žaliąjį konvejerį ir apskaičiuoti žaliųjų pašarų reikmę bei kultūrų plotus 53 melžiamoms karvėms liepos – rūgpjūčio mėnesiais, jei joms skirta 15 ha ganyklos, kultūros derlingumas 190 cnt/ha. Vienos karvės vidutinė masė 520 kg, pieno primilžis – 12 kg. Kiekvienam kilogramui pieno skiriama po 0,16 kg koncentratų. Draudimo fondas – 15%. Liepos mėn. numatoma duoti vikių ir avižų mišinį (80%), kurio derlingumas 160 cnt/ha, ir daugiamečių žolių atolą (20%), derlingumas 45 cnt/ha. Liepos mėn numatoma gauti 18% žolės nuo viso metinio ganyklos derliaus. Rugpjūčio mėn numatoma duoti pavasarinės sėjos žieminių rapsų arba perkų (75%), kurių derlingumas 240 cnt/ha. Rugpjūčio mėn. numatoma gauti 15% žolės nuo viso metinio derliaus.
Pastaba: 100 – tui kg gyvulio masės gyvybei palaikyti -10 MJAE,
1 kg pieno - 5 MJAE,
1 kg koncentratų - 11 MJAE,
1 kg žolės - 2 MJAE.



Pašarininkystės mokslas nagrinėja lauko sėjomainoje auginamų pašarinių augalų, pievų, ganyklų žolės panaudojimą gyvulių šėrimui.(4) Gyvulininkystė – viena iš svarbiausių žemės ūkio šakų, kurios plėtra labai priklauso nuo pašarų kiekio ir kokybės. Didelį gyvulių produktyvumą lemia geros kokybės, visaverčiai pašarai.
Mėsos ir pieno-mėsos gyvulininkystė tradiciškai yra ir toliau išlieka viena iš svarbiausių žemės ūkio gamybos šakų Lietuvoje. Tačiau riboti materialiniai resursai, regioninės specializacijos plėtra iš esmės verčia peržiūrėti ganyklų ūkio strategiją, žolinių pašarų gamybos technologijas bei gyvulininkystės gilesnės specializacijos klausimus.
Vykstant pokyčiams bendrojoje žemės ūkio politikoje, Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą ir pastarųjų metų gyvulininkystės produkcijos gamyboje ir rinkoje, keliami dideli reikalavimai pašarų gamybai.
Pašarų gamyboje tikslinga gerinti žalienos struktūrą bei žolynų botaninę sudėtį ir kokybę. Pastaruoju metu daugelis ūkių naudoja senas pievas ir ganyklas. Jose dažniausiai auga varpinės žolės, kurių derlingumas palyginti mažas. Tokių ganyklų žaliena maisto medžiagų atžvilgiu yra menkavertė, todėl be papildomo koncentruoto pašaro negalima gauti gero galvijų produktyvumo ir pigios produkcijos.
Intensyvinant pašarų auginimą laukuose, pievose ir ganyklose, reikia gerokai padidinti stambiųjų bei sultingųjų pašarų gamybą, taikyti tobulesnes jų auginimo, ruošimo ir laikymo technologijas. Tam naudojami cheminiai ar biologiniai konservantai, kurie padeda išsaugoti pašarų kokybę.
Taip pat tobulinant pašarų bazę, reikia diegti mokslo ir technikos laimėjimus bei naudotis gyvulininkystės ir pašarų gamybos praktikos nauja patirtimi.
Lietuvoje yra dideli užliejamų pievų plotai (apie 30 tūkst. ha), iš kurių taikant modernias technologijas galima pagaminti kokybiškų žolių miltų. Be to, naudojant naujas, pažangias technologijas, reikėtų plėsti žolinio siloso ir šienainio gamybą.
Didinant gyvulių produktyvumą, neišvengiamai daugiau sunaudojama koncentruotųjų pašarų. Grūdų ūkis – svarbi šalies žemės ūkio sudėtinė dalis. Javus šiuo metu augina beveik visi žemės naudotojai. Apie 70% bendro derliaus sunaudojama pašarams.
Pagrindinė maistinė gyvulių raciono medžiaga yra baltymai. Pagal juos skaičiuojama kitų medžiagų reikmė, jų santykis. Baltymų kiekį galima gauti užauginus pakankamai ankštinių žaliavų. (2)
Palankios klimato sąlygos Lietuvoje leidžia pasigaminti žolinių pašarų žiemai, o vasarą gyvuliams pakanka pigių ganyklų ir kitų žalienų žolės. Todėl žolinis – mažai koncentracinis karvių šėrimo tipas yra pigiausias mūsų sąlygomis. Geriausia ir pigiausia yra neperaugusi kultūrinių ganyklų žolė. (3) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-27
DalykasŽemės ūkio kursinis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKursiniai darbai
Apimtis21 puslapis 
Literatūros šaltiniai6
Dydis35.57 KB
AutoriusRapolas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
FakultetasGyvulininkystės technologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pasarininkyste zaliasis konvejeris [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 21 puslapis 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą