Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Aukštesniųjų augalų sąveika su aplinka
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Aukštesniųjų augalų sąveika su aplinka

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Augalų prisitaikymai prie klimato (adaptacija prie sausros). Aukštesniųjų augalų ir bakterijų sąveika (ankštinių augalų ir gumbelinių bakterijų simbiozė). Biocheminė sąveika tarp aukštesniųjų augalų (alelopatija).

Ištrauka

Kad augalai išgyventų, kiekviena rūšis turi prisitaikyti prie aplinkos, nugalėti jos pasipriešinimą, priešingu atveju ji žus. Adaptacija tai savybė surandanti sąlygas organizmui išgyventi jį supančioje aplinkoje, įgalinanti susirasti maisto, išnaudoti šviesą, šilumą, apsisaugoti nuo priešų. Tiksliau kiekvienas gyvas organizmas tai visas adaptacijos kompleksas. Adaptacija formuojasi, vystosi veikiant aplinkai – ji atmeta nepalankius paveldimumo pokyčius, kurie išryškėja visuose augaluose. Augalai mažiau prisitaikę – žūsta arba nepalieka palikuonių. Taigi vyksta pastovi kova tarp įvairovės. Ypač tai išryškėja pasikeitus aplinkos sąlygoms. Tik nedidelė dalis augalų, genetiškai prisitaikiusių prie besikeičiančių sąlygų išgyvens. Tai adaptacijinės savybės. Vienos genties, rūšies ar veislės augalai prisitaikę augti konkrečiomis sąlygomis, ir todėl aplinkos sąlygos nevienodai svarbios augalui.
Augalai gali nukentėti dėl vandens trūkumo dirvoje ir sausų orų. Mūsų respublikoje dažnesnė būna dirvožemio sausra. Itin augalai nukenčia nuo vienu laiku užklupusių dirvožemio ir oro sausrų. Tačiau, jie geba prisitaikyti prie sausros ir įgyja atsparumą sausrai. Sausra skirtingai veikia įvairius augalus, vienus ji žūdo, kitiems jos poveikis mažai pastebimas. Tai priklauso nuo augalų individualių savybių, rūšies ypatumų, šaknų sistemos išsivystymo ir šaknų sorbuojančios galios. Kuo ji didesnė, tuo augalas daugiau absorbuoja drėgmės. Ši galia – skirtumas tarp osmosinio slėgio ir turgoro. Osmosinis šaknų ląstelių slėgis paprastai didesnis už dirvožemio tirpalo slėgį ir todėl šaknys siurbia drėgmę.
Atsparumas sausrai priklauso nuo aplinkos sąlygų ir nuo pačiame augale vykstančių fiziologinių procesų. Juo sunkesnis, daugiau humuso turintis dirvožemis, tuo daugiau jame yra augalams neprieinamo vandens. Pavojinga augalams atmosferos (oro) sausra. Kai oro santykinis drėgnumas tėra 10 – 20 %, o temperatūra aukšta, augalams vandens labai pritrūksta. Žalingiausia augalams vienalaikė oro ir dirvožemio sausra.
Atsparūs sausrai augalai vadinami kserofitais, tai tokie augalai, kurie gali augti sausose žemėse ir sausame klimate. Jų šaknys pasiekia gilius žemės sluoksnius, lapai maži, labai siauri ar tik spyglio pavidalo. Daug augalų rūšių pagal drėgmės poreikius užima tarpines padėtis tarp stambių grupių, tokių kaip kserofitai, mezofitai, higrofitai. Pavyzdžiui, mezokserofitai, užimantys tarpinę padėtį tarp ksero – ir mezofitų, tačiau artimesni kserofitams. Tai absoliučiai sausų dirvų augalai. Jie įsikuria ten, kur drėgmės trūksta visą vegetacijos laikotarpį. Gruntiniai vandenys augalams nepasiekiami. Pagrindinis, dažniausiai vienintelis, drėgmės šaltinis – krituliai. Dirvos dažniausiai smėlio, šilaininės, nederlingos, rūgščios reakcijos. Tokios rūšies augalija esti aukščiausiose reljefo vietose, stačiuose šlaituose. Jei tokių augalų bendrijos (paprastosios smilgos, avininiai eraičinai, stačiosios briedgaurės, apininiai dobilai ir kt.), ant nedidelių paviršiaus pakilimų, tai rodo, kad dirvoje yra labai mažai maisto medžiagų. Arba kseromezofitai – artimesni mezofitams. Tai apysausių dirvožemių augalai: paprastosios šunažolės, siauralapės miglės, geltonžiedės liucernos ir kt. Drėgmės sąlygos artimos normalioms, tačiau sausringesni periodai ilgesni, drėgmės trūksta didesnę vegetacijos periodo dalį. Dirvos dažniau lengvesnės mechaninės sudėties, arba pievos esti aukštesnėse reljefo vietose. Salpinėse pievose tai gali būti pavaginių zonų aukštutiniai lygmenys arba centrinių zonų vietos, kur daugiau susikaupia smėlio sąnašų (Rimkus, 2003). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-04
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai46 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis25.32 KB
AutoriusLina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aukstesniuju augalu saveika su aplinka [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 4 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą