Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Dirvožemio biologija (2)
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Dirvožemio biologija (2)

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152535455565758596061626364
Aprašymas

Įvadas. Dirvožemio biota. Gyvieji organizmai, jų sistematika. Gyvųjų organizmų veikla dirvožemio susidarymo procesuose. Dirvožemio mikrofauna. Pirmuonys. Verpetės. Nematodai. Erkės. Oribatidinės erkės. Akaridinės erkės. Gamazidinės erkės. Tarsoneminės erkės. Vabzdžiai. Sparnuotieji vabzdžiai. Šimtakojai. Vėžiagyviai. Dirvožemio makrofauna. Enchitrėjai. Sliekai. Augalai. Stuomeniniai augalai. Gniužuliniai (žemesnieji) augalai. Dumbliai. Kerpės. Grybai, prokoriotai. Grybai. Prokariotai. Bakterijos Biologiniai dirvožemio formavimosi procesai. Antropogeninis poveikis dirvožemiui ir biologinio aktyvumo nustatymo metodai. Antropogeninis poveikis dirvožemio biotai. Biologinio dirvožemio aktyvumo nustatymo metodai.

Ištrauka

Lietuvoje žemės fondą sudaro 6,5 mln ha, kurio didžioji dauguma naudojami žemės ūkiui. Miškai užima apie32%, miestai, gyvenvietės, pramonė, keliai ir kt. – apie 8%.
Dirvožemis yra viršutinis purus žemės paviršiaus sluoksnis apimtas dirvodaros procesų ir maitinantis augaliją. Jo esminė savybė – derlingumas t.y. sugebėjimas per visą vegetacijos laikotarpį aprūpinti augalus reikalingomis maisto medžiagomis ir vandeniu. Derlingumas yra natūralus ir dirbtinis. Natūralus priklauso tik nuo gamtinių dirvožemio savybių, o dirbtinis – tai žmogaus gamybinės veiklos rezultatas.
Dirvožemio biologija arba pedobiologija (gr. pedon – dirvožemis, bios – gyvenimas + logos – žodis, sąvoka, mokslas - mokslas apie gyvybę dirvožemyje, t.y. dirvožemio mokslas tiriantis dirvožemio mikroorganizmų fauną, jų įtaką dirvodarai, dirvožemio savybėms ir derlingumui.
Dirvožemyje gyvenantys organizmai turi labai didelę reikšmę dirvožemio susidarymui, vystymuisi ir derlingumui. Dirvodaros procesas prasideda tik tada, kai ant uolienos apsigyvena gyvieji organizmai – mikroflora ir mikro fauna. Pirmieji dirvodaros procesą pradeda įvairūs mikroorganizmai (bakterijos, grybai, dumbliai, aktinomicetai, kerpės ir pirmuonys). Be jų dirvadarai ir dirvožemio savybėms didelę reikšmę turi įvairūs gyvūnai mezo ir makrofauna bei augalai.
Dirvožemis nėra neišsenkamas gamtos turtas. Jo susidarymas – ilgas ir sudėtingas dirvodaros procesas. Pav. 2 - 3 cm humusingo dirvožemio susidarymui reikia nuo 200 iki 1000 metų. Lietuvoje laikoma, kad 1 cm storio humusingo dirvožemio sluoksnis susiformavo per 700 – 1000 metų. Jis tampa derlingas per daugelį šimtmečių, o netekti derlingumo gali labai greitai. Ypač daug žalos padaro nerūpestingas ūkininkavimas, nežinojimas dirvožemio susidarymo sąlygų ir jo eksploatacijos pasėkmių.
Dirvožemio susidarymą lemia geologiniai procesai, suformavę dirvodarines uolienas ir dirvodaros procesai performavę dirvodarinę uolieną į dirvožemį.
Dirvožemis yra geologinių ir dirvodaros procesų produktas. Jis susidarė per tūkstančius metų veikiant šiems veiksniams: dirvodarinėms uolienoms; klimatui; reljefui, biologiniam faktoriui; dirvožemio amžiui; žmogaus gamybinei veiklai.
Dirvožemio biologija yra kompleksinė mokslo šaka apie dirvožemį ir biologiją. Dirvožemio biologija nagrinėja dirvožemio gyventojus, ir procesus vykstančius jų poveikyje jų mechanizmą, biocheminę esmę. Mokslas labai sudėtingas, nes reikia išmanyti apie dirvožemį, gyvūniją, augmeniją, chemiją, fiziką, biochemiją, mikrobiologiją. Dirvožemio biologija yra ekologijos disciplina, todėl jos sąvokos, principai ir metodika yra ekologinės.


Ji atsirado atskirų mokslų sandūroje, kai kiti mokslai – dirvožemio chemija, fizika, bestuburių zoologija neįstengė paaiškinti dirvožemyje vykstančių procesų ir mechanizmų. Dirvožemyje kuriama organiša ir išlaisvinami cheminiai elementai. Taigi dirvožemis įeina į didįjį medžiagų apykaitos ratą. Viskas kas dirvoje gyva sudaro dirvožemio biotą. Gyvybė žemėje yra dviejų pagrindinių procesų rezultatas. Pirmasis procesas yra nuolatinis organikos kūrimas, kuris vyksta dėl fotosintezės. Jame dalyvauja augalai ir chemosintezuojančios bakterijos. Antrajame procese dalyvauja kitų gyvųjų organizmų karalysčių atstovai – gyvūnai, grybai, mikroorganizmai. Taigi, dirvožemis – tai gamtos kūnas, turintis gyvų ir negyvų gamtinių kūnų savybių iš kurių pagrindinė – derlingumas. Dirvožemis yra kieta gyvenamoji terpė. Tačiau pati biota yra pagrindinė sudėtinė dirvožemio dalis. Kai kurie autoriai biotą išskiria kaip ketvirtąją dirvožemio fazę (kieta, skysta, dujinė, biotinė).
Pedobiologijos mokslo pradžia galima laikyti Č. Darvino darbą ,,Sliekų vaidmuo dirvožemio sluoksnio formavime‘‘ (1881). O pirmasis dirvožemį kaip gyvą gamtos kūną vertino V. V. Dokučajevas (1864 – 1903), kuris savo knygoje ,,Rusų juodžemiai‘‘ parodė dirvožemio gyvūnų svarbą. Ypač dirvožemio biologijos tyrimai suaktyvėjo 1888 kai L. Pastero institute buvo įkurta dirvožemio mikrobiologijos laboratoriją, o 1953 m. Maskvos universitete buvo įsteigta pirmoji pasaulyje dirvožemio biologijos katedra. Vokietijoje 1961 m. anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis pradėtas leisti tarptautinis žurnalas ,,Pedobiologija‘‘, Prancūzijoje - ,,Dirvožemio biologijos ir ekologijos apžvalga‘‘, JUNESKO leidžia tarptautinį informacinį dirvožemio zoologijos biuletenį, Amsterdame 1994 m. pradėtas leisti tarptautinis žurnalas ,,Applied soil Ecology‘‘ (taikomoji dirvožemio ekologija).
Lietuvoje dirvožemio zoologijos istorija prasidėjo S. Mastauskio darbais. 1931 – 1934 m. jis aprašė dviejų nematodų rūšių (Anquilina tritici ir Heterodere Schactti) paplitimą, o 1955 m. apgynė disertaciją tema ,,Lietuvos fitonematodai‘‘. Vėliau habil dr. J. Šlepetienė konkrečiai išnagrinėjo dirvožemio zoologijos klausimus ir išleido monografiją ,,Antropogeninis poveikis dirvožemio ir augalų nematodams (Шлелетене, 1986).
Įvairios dirvožemio gyvūnų grupės Lietuvoje pradėtos tirti 1955 m. prof. P.Šivickio iniciatyva ir 1960 metais Lietuvos MA Zoologijos ir parazitologijos institute (vėliau Ekologijos institutas) pradėtos kompleksiškai spręsti dirvožemio zoologijos problemos, pradėti erkių, sliekų, pirmuonių, euchitrėjų, kolembolų, vabzdžių lervų, bei biologinių dirvožemių savybių tyrimai.
1965 m. Lietuvoje pradėti dirvožemio mikrobiologiniai, biocheminiai, o 1980 m. ir agrocheminiai, buvo atlikti dirvožemio grybų aplinkos veiksnių įtakos dirvožemių biocenozėms, bei biotos įtakos organinių liekanų mineralizacijos ir humifikacijos, bei dirvožemio apsivalymo nuo teršalų procesams tyrimai, Lietuvos dirvožemių pedobiologinė klasifikacija. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-20
DalykasŽemės ūkio konspektas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKonspektai
Apimtis62 puslapiai 
Literatūros šaltiniai106
Dydis1.31 MB
Autoriuszurkaunas
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Paskut. var. - Dirvozemio biologija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 62 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą