Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Trąšos (4)
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Trąšos (4)

  
 
 
12345678
Aprašymas

Trąšų cheminės savybės. Trąšų fizikinės savybės. Azoto trąšos. Fosforo trąšos. Kalio trąšos. Kompleksinės trąšos. Organinės trąšos. Kitos organinės trąšos. Organinių trąšų įterpimo laikas ir vieta sėjomainoje. Mineralinės trąšos. Azotinės trąšos. Azotinių trąšų gamyba. Tręšimas azotinėmis trąšomis. Fosforinės trąšos. Fosforinių trąšų gamyba. Kalinės trąšos. Kalio trąšų gamyba. Trąšų maišymas. Mineralinių trąšų normos ir kiekiai. Tręšimo būdai ir laikas. Tręšimo sistema sėjomainoje.

Ištrauka

Tai daugiausiai vietinės gamybos trąšos. Jos pagausina dirvoje augalams reikalingų maisto medžiagų kiekį ir pagerina dirvos fizines savybes.
Kraikinis mėšlas. Tai visose šalyse seniausiai naudojama trąša. Jis susideda iš kraiko gyvulių išmatų ir šlapimo bei nesunaudoto pašaro likučių. Kokybė priklauso nuo komponentų sudėties ir suirimo (perpuvimo) laipsnio. Arklių ir avių mėšlas sausesnis už galvijų ar kiaulių mėšlą. Azoto daugiausiai yra avių mėšle, fosforo ir kalio - arklių, kalcio - galvijų mėšle.
Vidutiniškai vienoje mėšlo tonoje yra apie 4,5 kg azoto, 2,5 kg fosforo ir 6,0 kg kalio. Be jų dar yra kalcio, magnio, sieros ir daug kitų elementų, reikalingų augalams. Į mėšlo sudėtį įeina visos tos medžiagos, kurios dalyvavo susidarant augalo masei. Tokiu būdų įterpdami mėšlą į dirvą, grąžiname ką buvome paėmę su derliumi.
Mėšlą įvairūs mikroorganizmai skaido į paprastesnius junginius ir iki tokių, kuriuos augalai gali naudoti augimui.
Pagal susiskaidymą mėšlas skiriamas į šviežią, pusiau perpuvusį, perpuvusį ir puvenas.
Šviežias mėšlas atrodo kaip išmatų ir kraiko mišinys, šiaudai patvarūs, nepakeitę spalvos. Tręšimui naudoti nepatartina.
Pusiau perpuvęs mėšlas yra netekęs 15-30 proc. pirminės masės, šiaudai rudos spalvos, trapūs. Geriausiai tinka tręšimui.
Perpuvęs mėšlas yra juodos spalvos, netekęs apie pusę savo pradinės masės ir praradę nemažą dalį vertingų augalams maisto medžiagų.
Puvenos yra juodos spalvos, likę apie ketvirtadalis pradinės masės.
Pusiau perpuvusį mėšlą, įterptą į dirvą, augalai ne iš karto naudoja, ten vyksta tolimesnis skaidymasis. Pirmaisiais metais augalai paima apie 15-30 proc. azoto, 20-30 proc. fosforo ir apie 60 proc. kalio. Antraisiais metais daugiau panaudojama azoto.

Kitos organinės trąšos
Durpės. Geriausiai kraikui naudoti aukštapelkių samanines durpes. Jas galima kompostuoti su kraikiniu mėšlu, fekalijomis, augalinėmis atliekomis ir pan. Tiesiogiai naudoti tręšimui nepatartina.
Žalioji trąša. Tai užariama išauginta augalų masė. Dažniausiai lubinai, rapsai, aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios. Galima užarti ir kitus augalus, jei nereikalinga jų produkcija.
Šiaudai. Dirvų praturtinimui organinėmis medžiagomis galima naudoti ir javų šiaudus. Nuimant derlių jie susmulkinami ir užariami. Tačiau būtina išberti azotinių trąšų, skaitant 100 kilogramų šiaudų 1 kilogramą azoto.
Srutos. Tai sekliuose tvartuose ar mėšlidėse susikaupusi skystoji mėšlo frakcija. Laistomos ant augalais neužimtos dirvos. Kiekis - priklausomai nuo srutose esančių augalų maisto medžiagų.

Organinių trąšų įterpimo laikas ir vieta sėjomainoje
Mėšlas gali būti įterpiamas pavasarį vėlyvosios sėjos augalams, jei jis perpuvęs ir greitai atsipalaiduos augalams reikalingos medžiagos. Vasarą mėšlas gali būti įterpiamas žiemkenčiams pūdymų (juodųjų ir užimtųjų) lauke. Tikslingiausia tai atlikti liepos mėnesio viduryje. Tokiu atveju, kai šilta ir drėgna, vyksta intensyvus organinės medžiagos skaidymasis ir augalams naudingų medžiagų atsipalaidavimas. Tačiau mėšlas vasariniams augalams daugumoje įterpiamas rudenį prieš pagrindinį žemės dirbimą, t. y. arimą, nes pavasarį trūksta laiko, o be to gali susivėluoti sėja. O rudenį, derlių nuėmus, ir laukai laisvi, ir laiko daugiau.
Priklausomai nuo priešsėlių ir tręšiamų augalų, priklauso ir vieta sėjomainoje. Maisto medžiagų daugiausiai reikalauja kaupiamieji augalai. Kadangi pirmaisiais metais augalai tepasinaudoja tik dalimi maisto medžiagų, esančių organinėse trąšose, tai kaupiamiesiems, ypač runkeliams, mėšlą tikslinga įterpti žiemkenčiams. Tai dalimi pasinaudoja žiemkenčiai, o didesnioji dalis lieka kaupiamiesiems. Tręšimą organinėmis trąšomis reikia derinti su tręšimu mineralinėmis trąšomis.
Mineralinės trąšos
Gaminamos pramoniniu būdu iš uolienų ar mineralų bei sintezės būdu. Skiriamos į azotines, fosforines, kalines ir mikroelementines. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-07
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis14.87 KB
AutoriusRolandas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas10
Failo pavadinimasMicrosoft Word Trasos (4) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • 10 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą