Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Lietuvos miškų ūkis šalies ūkio sistemoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos miškų ūkis šalies ūkio sistemoje

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Bendros žinios apie Lietuvos miškus. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai. Valstybės biudžeto pajamos. Valstybinės reikšmės miškai ir jų finansavimas. Lietuvos miškų urėdijos ir jų pajamos.

Ištrauka

Miškai – tai ne vien medienos ar kitų ekonomiškai lengvai įvertinamų gerybių šaltinis, jie turi didelę įtaką taką aplinkai, kuri sunkiai įvertinama pinigais, tačiau labai svarbi kraštui ir jo žmonėms. Svarbi miškų socialinė, kaip žmonių poilsio vietos, sveikatingumo šaltinio, įvairių civilizacijos sukurtų įrenginių bei objektų saugotojo, reikšmė.
Lietuvos miškingumas viršije pasaulinį lygį, yra kiek mažesnis negu kaimyninėse šalyse, Skandinavijoje, bet didesnis negu Lenkijoje. Miškų plotai Lietuvoje nors ir nežymiai, bet kasmet didėja, didėja ir medienos atsargos, o didžioji dalis iškertamos medienos yra pramoninės paskirties, sunaudojama pirmiausia savo šalies pramonės vystimui.
Bendroms miško ūkio reikmėms finansuoti į bendrą valstybės biudžetą įnešama 5 % pajamų už gautą produkciją. Visa tai trumpai apžvelgiama darbe.

Lietuvos miškai užima beveik trečdalį (apie 31 %) viso šalies ploto, arba apie 2,13 mln. ha. Rezervatai bei specialiosios paskirties ir apsauginiai miškai Lietuvoje užima 571 tūkst. hektarų, arba 28,3 proc. žemės ploto; apie 19 proc. visų miškų yra saugomose teritorijose. Nuo 1995 m. Lietuvos miškai skirstomi į 4 grupes: I gr. - rezervatiniai, II gr. - specialiosios paskirties (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai), III gr. - apsauginiai ir IV gr. - ūkiniai miškai. I grupės miškuose bet kokia ūkinė veikla, juo labiau kirtimai yra draudžiami. II grupės miškai auginami iki gamtinės brandos, siekiant suformuoti įvairiaamžius medynus ir nuolat išlaikyti miško augaliją. Juose gali būti vykdomi ugdomieji, sanitariniai ar atkuriamieji miško kirtimai. I ir II grupių miškų plotuose medynai užima 259,0 tūkst. ha (13,2%), o III ir IV gr. miškuose - 1708,7 tūkst. ha (86,8%). I gr. miškai išskirti tik valstybiniuose miškuose, jie nėra privatizuojami. Valstybiniuose miškuose II gr. medynai sudaro 14,6%, tuo tarpu privačiuose ir rezervuotuose nuosavybės teisėms atkurti - tik 9,5%. I ir II gr. miškuose vyrauja pušynai (47,8%), eglynai (15%) ir beržynai (14%). I gr. medynų amžius yra 66, II gr. - 63, III gr. - 53 ir IV gr. miškų - 52 metai. Lietuvos miškuose augančių medynų vidutinis tūris 197 m³/ha, mažiausias I gr. - 172 m³/ha, didžiausias II gr. - 212 m³/ha. Pagal skalsumą ir bonitetą II gr. miškai nesiskiria nuo III ir IV gr. miškų. I gr. medynai yra kiek mažesnio boniteto ir skalsumo.
Šalies miškų įvairovę lemia ne tik žmonių ūkinė veikla, bet ir gamtiniai veiksniai – reljefas, klimatas, dirvožemiai ir kt. Kasmet iškertama apie 6,5 mln. m3 medžių. Pramonėje daugiausia naudojama pušų, eglių, beržų. Nors ąžuolai labai paklausūs, tačiau jų pasiūla ribota, nes ąžuolynai tesudaro vos keletą procentų, o ąžuolus atsodinti kainuoja brangiau nei kitus medžius.
Šiuo metu apie penktadalis Lietuvos miškų niekam nepriklauso . Jie yra rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti ir šiuo metu dar neturi nuolatinių šeimininkų.
Rezerviniuose miškuose iš esmės leidžiama vykdyti tik sanitarinius bei jaunuolynų ugdymo (iki 20 metų amžiaus) kirtimus, o pagrindiniai kirtimai praktiškai neatliekama.
Lietuvos mškuose dabar vyrauja spygliuočių ( pušies ir eglės ) medynai.
Lietuvoje 1990-2005 m. užregistruotas 7,3% miškų ploto padidėjimas. Tai tolygu kasmetiniam miškingumo padidėjimui 0,16%. Lietuva tarp kaimyninių šalių turi mažiausią miškingumą, tačiau jos miško plotų padidėjimas 1990-2005 m. yra bene pats intensyviausias. Jis viršija ir Europos šalių vidurkį (6,4%).
Valstybinės reikšmės miškai užima 1029,9 tūkst. ha miško žemės, iš jų medynai - 965,6 tūkst. ha plotą. Privatūs ir nuosavybės teisėms atkurti skirti miškai užima 1039,2 tūkst. ha miško žemės, iš jų medynai - 1002,2 tūkst. ha plotą. Tai iki Antrojo pasaulinio karo buvę privatūs miškai arba vėliau apželdintos bei savaime mišku apaugusios mažiau derlingos dirbamos žemės.
2004 m. kovo 31 d. Registrų centre įregistruota 221,9 tūkst. miško savininkų, turinčių 655 570 ha miško. Bendras valdų skaičius - 148,7 tūkst. Vidutinis įteisintos valdos dydis 4,55 ha, vienam savininkui tenka 2,95 ha miško. Miško valdos palaipsniui stambėja. Valdų nuo 1 iki 5 ha yra daugiausia - 72,5 tūkst. 105 valdos yra daugiau nei 100 ha dydžio. Didžiausia valda yra daugiau nei dviejų tūkst. ha. Daugiausia privačių miškų yra Anykščių , Druskininkų , Kelmės , Kupiškio , Molėtų , Plungės , Raseinių , Rokiškio , Skuodo , Šilalės , Telšių ir Utenos apylinkėse. Miškingiausios Lietuvoje yra Alytaus (48,9%) ir Vilniaus (43,6%) apskričių teritorijos, mažiausiai miškingos - Marijampolės (21,0%) ir Klaipėdos (23,3%) apskričių teritorijos. Didžiausi medienos ištekliai sukaupti Vilniaus (82,1 mln. m³), Alytaus (54,0 mln. m³), Utenos ir Kauno (po 45,0 mln. m³) apskričių miškuose, mažiausi - Marijampolės (19,2 mln. m³), Klaipėdos (20,7 mln. m³), Telšių (24,5 mln. m³) ir Tauragės (23,7 mln. m³) apskričių miškuose. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-05
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis309.08 KB
AutoriusAtiona
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasMažeika
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos misku ukis salies ukio sistemoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Mažeika
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą