Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Pašarininkystė: šienas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pašarininkystė: šienas

  
 
 
12345678910111213141516171819202122
Aprašymas

Užduotis: Paskaičiuoti 54 karvių bandai tvartiniu laikotarpiu (X.10-V.10d.) . Šieno kiekį ir žolių reikalingam šieno kiekiui paruošti plotus, jei 1 karvei per parą duodama 5kg šieno. Šienas numatomas ruošti iš kultūrinių pievų žolės(55%), kurios derlingumas 190cnt/ha, ankštinių-varpinių žolių mišinio (25%)-derlingumas 230cnt/ha ir raudonųjų dobilų žolės (20%)-derlingumas 260cnt/ha. Šieno išeiga 25% (4:1). Draudimo fondas 15 %. Įvadas. Šieno reikšmė gyvulių šėrime. Žolės naudojamos šieno gamyboje. 1. Pagrindinės ankštinės žolės ir jų maistingumas. Pagrindinės varpinės žolės ir jų maistingumas. Žolių mišiniai. Šieno gamybos technologijos. Kas žinotina gaminant šieną. Šienapjūtės laikas. Šieno ruošimas. Šieno kokybės įvertinimas. Šieno juslinis vertinimas. Šieno laboratorinis kokybės įvertinimas. Šieno apskaita ir laikymas. Užduoties sprendimas. Išvados. Pasiūlymai.

Ištrauka

Paskaičiuoti 54 karvių bandai tvartiniu laikotarpiu (X.10-V.10d.) . Šieno kiekį ir žolių reikalingam šieno kiekiui paruošti plotus, jei 1 karvei per parą duodama 5kg šieno.
Šienas numatomas ruošti iš kultūrinių pievų žolės(55), kurios derlingumas 190cnt/ha, ankštinių-varpinių žolių mišinio (25)-derlingumas 230cnt/ha ir raudonųjų dobilų žolės (20)-derlingumas 260cnt/ha.
Šieno išeiga 25 (4:1).
Draudimo fondas 15.


Gyvulininkystė- mokslas, tiriantis naminių gyvulių veisimą, šėrimą, laikymą ir priežiūrą, jų organizmo sandarą ir funkcijas, produkcijos gamybą ir kokybę. Gyvulininkystė- žemės ūkio šaka, apimanti naminių gyvulių (galvijų, kiaulių, arklių, avių, ožkų), paukščių, kailinių žvėrelių, bičių, žuvų auginimą ir naudojimą. Teikia maisto produktus (mėsą, pieną, riebalus, kiaušinius), žaliavas (vilnas, kailius, odą, šerius, kaulus, kraują), darbo jėgą, pramogas ir organines trąšas. Iš gyvulininkystės produktų ir atliekų gaminami pašarai (kraujamilčiai, kaulamilčiai, mėsos ir kaulų miltai, separuotas pienas, vaistiniai preparatai (gydomieji serumai, hormonų preparatai). Gyvulininkystės vystymasis, jos produktyvumas glaudžiai susijęs su augalininkyste, žemės naudojimosi intensyvumu.
Gyvulininkystė – viena iš svarbiausių žemės ūkio šakų, kurios plėtra labai priklauso nuo pašarų kiekio ir kokybės. Didelį gyvulių produktyvumą lemia geros kokybės, visaverčiai pašarai. Todėl būtina plėsti ankštinių augalų ariamų žemių ir kultūrinių pievų ir ganyklų plotus, didinti baltymingumą gyvulininkystės kilmės ir kombinuotųjų pašarų gamybą. (1.)
Žemės ūkis viena iš seniausių žmogaus veiklų. Nuo pastarosios priklauso mus supančios aplinkos kraštovaizdis bei laukinės gamtos įvairovė jau tūkstančius metų. Pažvelgus į šių dienų pasaulį iš esmės niekas nepasikeitė. Žemės ūkis ir toliau lieka viena svarbiausių mūsų aplinką formuojančių veiklų neabejotinai turinti didelę įtaką gyvajai gamtai. Beveik pusę Europos teritorijos šiuo metu užima ūkiui skirti plotai. Be abejonės žemės ūkio plėtra vyksta laukinės gamtos sąskaita. Taigi, tiek visam pasaulyje, tiek mūsų kontinente – Europoje, tiek ir kiekvienoje valstybėje atskirai tapo aktuali ta pati problema: kaip suderinti ūkininkavimą ir biologinės įvairovės palaikymą. Žemės ūkis aprūpina mus maistu bei kitais ūkio produktais. Taipogi apsprendžia mūsų gyvenimo kokybę. Tuo tarpu laukinė gamta, o tiksliau biologinės įvairovė, rodo kokioje aplinkoje mes gyvename. Turtinga biologinė įvairovė (daugeliui gyvų organizmų tinkama aplinka) užtikrina ir žmonių sveikatai tinkamos gyvenamosios aplinkos kokybę.
Lietuvoje daugiausia gyvulininkystės produktų pagaminama ganiavos sezonu. Tinkamai prižiūrimas ir naudojamas iš vertingų varpinių ir ankštinių žolių sudarytas pievų ir ganyklų žolynas gali duoti pakankamai daug maisto medžiagų. Bet norint sudaryti derlingus ir noriai ėdamus žolynus, reikia gerai žinoti ir pažinti visas pievų ir ganyklų žoles, žinoti jų biologines, ekologines, augimo sąlygas. Ne mažiau svarbu sugebėti įvertinti iš daugelio rūšių augalų sudarytą žolyną, nustatyti jo botaninę sudėtį, pažinti vegetacijos fazes. (2.)
Pašarai laikomi augalai, gyvūniniai, mineraliniai, dirbtiniu būdu gauti produktai, kuriuos gyvuliai noriai ėda, gerai virškina, jie ne kenksmingi gyvulių ir žmonių sveikatai. Įvairūs pašarai skiriasi savo technologinėmis savybėmis, botanine sudėtimi, maisto medžiagų kiekiu ir poveikiu gyvulių produktyvumui, sveikatingumui. Didžiąją gyvulių raciono dalį sudaro augaliniai pašarai ir tik ne didelę dalį gyvūninės kilmės pašarai, mineraliniai pašarai, papildai, bei kombinuotieji pašarai. Augalinių pašarų grupei yra priskiriami žoliniai pašariniai augalai ir iš jų pagaminti koncentruotieji pašarai, pelai, šiaudai, bulvės, pašariniai šakniavaisiai, grūdai, bei augalininkystės produkcijos šalutiniai produktai. Augaliniai pašarai yra klasifikuojami :

Žalieji pašarai
Stambieji pašarai
Sultingieji pašarai
Maisto pramonės įmonių atliekos
Koncentruotieji


Vienas iš pagrindinių gyvulininkystės produktų gamybos kriterijų yra pašarai. Jas sudaro apie 70% visų gyvulininkystės gamybos išlaidų. Ilgesnį laiką šeriant gyvulius vienos rūšies pašarais, kuriuose nėra pakankamo bei optimalaus kiekio atitinkamų maisto medžiagų – angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, mineralinių medžiagų bei optimalaus atitinkamų medžiagų santykio, mažėja gyvulių produktyvumas, sutrinka medžiagų apykaita, pereikvojami pašarai.
Lietuvos žemės ūkyje gamtinės ir klimatinės sąlygos, ir istoriškai susiklosčiusios tradicijos nuo seno lėmė gyvulininkystės kryptį. Mūsų ūkiuose gyvulininkystės pajamos sudaro 85% bendrų žemės ūkio pajamų. Gyvulininkystė yra viena iš pagrindinių žemės ūkio šakų Lietuvoje. Mūsų šalyje plėtojamos tokios gyvulininkystės šakos: 1. veislininkystė. 2. Pieno ir mėsos galvininkystė. 3. Bekoninė kiaulininkystė.
Lietuvoje vis daugėja pašarų auginimas laukuose, pievose, ganyklose. Mūsų šalyje reiktų gerokai padidinti stambiųjų pašarų bei smulkiųjų pašarų gamybą, taikyti tobulesnes pašarų auginimo, laikymo, apdirbimo, ruošimo technologijas. Nereikia pamiršti, kad žolinių pašarų kokybė ne visada būna gera, nes dorojant derlių gamtinės sąlygos ne retai būna nepalankios, ir patiriami dideli pašarų nuostoliai. Tokiais atvejais galima naudoti cheminius ar biologinius konservantus, kurie padeda išsaugoti pašarų kokybę. (1.) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-09
DalykasŽemės ūkio kursinis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKursiniai darbai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis643.04 KB
Autoriussaule
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pasarininkyste sienas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 20 puslapių 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą