Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Europos Sąjungos (ES) bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) (4)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Europos Sąjungos (ES) bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) (4)

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įžanga. Bendroji žemės ūkio politika ir jos raida. Žemės ūkis. Bendrosios žemės ūkio politikos raida. BŽŪP reformos. 1987 m. reforma. 1992 metų reforma "MacSharry planas". 1997 m. reforma. Bendrosios žemės ūkio politikos tikslai. Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo principai. Bendroji žemės ūkio politika Lietuvoje. Žemės ūkis Lietuvoje. Žemės ūkio politikos Lietuvoje ir Europoje pasekmės. Žemės ūkio reformų Lietuvoje kryptys. Išvados.

Ištrauka

Bendra žemės ūkio politika – nuosekliai išplėtota perskirstomojo pobūdžio Europos Bendrijos politika, kurios svarbiausia paskirtis – iš bendrijos biudžeto subsidijuoti žemės ūkio sektorių.
Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pagrindas yra sudėtingas daugelio žemės ūkio produktų rinkos reguliavimo mechanizmas, palaikantis kainas, didesnes nei pasaulinės žemės ūkio produktų kainos. Tai sukelia nuolatines perprodukcijos krizes ir labai daug kainuoja. Šiai politikai iki šiol tenka didžiausia EB biudžeto dalis. Po nuoseklių reformų ji mažėja (2007 – 2012 m. veiklos plane jau sumažinta), tačiau iki šiol sudaro apie pusę visų ES išlaidų [4, p. 51].
Žemės ūkio politikos tikslas – kelti žemės ūkio našumą, siekiant užtikrinti tinkamą žemės ūkio darbuotojų pragyvenimo lygį, stabilizuoti rinkas, užtikrinti produktų tiekimą bei jų pateikimą vartotojams pagrįstomis kainomis [8, p. 198].
Pirmaisiais pokario metais Europos žemės ūkio politika sprendė maisto stygiaus problemą. Tuomet žemės ūkio gamyba tesudarė 2/3 prieškarinio lygio, o kai kuriose šalyse – ir dar mažiau. Vakarų Europoje stigo maisto, o miestuose atsikuriančiai pramonei – darbo rankų. Reikėjo kuo skubiau patenkinti tuos poreikius. Tai buvo galima padaryti tik keliant našumą žemės ūkyje, didinant laukų ir gyvulių produktyvumą. Tad Vakarų valstybės ėmėsi spręsti šią problemą sutelkdamos jėgas – bendros žemės ūkio politikos kūrimas.
Todėl dar steigiamojoje Romos sutartyje buvo numatyta sukurti BŽŪP. Romos sutartimi šešios šalys – Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietijos Federacinė Respublika - sukūrė Europos ekonominę bendriją (EEB). Sutartis įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d. Žemės ūkis buvo specialiai įtrauktas į "bendrąją rinką". Tai reiškė, kad tarp šalių narių buvo panaikinti muitai ir prekybos apribojimai. Tuomet tai buvo didelis laimėjimas [6].
Tikslas – išnagrinėti bendrąją žemės ūkio politiką, jos tikslus, bei vystymąsi Lietuvoje.

Uždaviniai:
Apžvelgti Europos Sąjungos žemės ūkio politikos raidą.
Aptarti pagrindinius ES bendrosios žemės ūkio politikos tikslus ir principus.
Apžvelgti Bendrąją žemės ūkio politiką Lietuvoje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-19
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis36.71 KB
Autoriusasta
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Europos Sajungos (ES) bendroji zemes ukio politika (BZUP) (4) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą