Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Toksikologija (8)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Toksikologija (8)

  
 
 
123
Aprašymas

Toksikologijos mokslas jo kryptys. Apsinuodijimų klasifikavimas. Medžiagų nuodingumą lemiantys veiksniai. Pagrindinės toksimetrijoje vartojamos dozių sąvokos. Nuodingųjų medžiagų klasifikacija. Nuodų kinetika. Nuodų pasiskirstymas organizme. Nuodų rezorbcija iš virškinamojo trakto. Nuodų biotransformacija. Nuodų šalinimas. Nuodo veikimo mechanizmas. Funkciniai ir destrukciniai nuodai. Gyvulių apsinuodijimų priežastys. Gyvulių apsinuodijimų diagnostika. Apsinuodijimų bendrieji gydymo principai. Apsinuodijimų profilaktika. Cheminių-toksiologinių tyrimų metodai nustatant nuodus mėginiuose. Gyvulių apsinuodijimai bario junginiais. Gyvulių apsinuodijimai vario junginiais. Gyvulių apsinuodijimas švino junginiais. Gyvulių apsinuodijimai arseno junginiais. Gyvulių apsinuodijimai organiniai chloro junginiais. Gyvulių apsinuodijimai organiniais fosforo junginiais. Gyvulių apsinuodijimai gyvsidabrio junginiais. Gyvulių apsinuodijimai natrio chloridu. Gyvulių apsinuodijimai karbamidu. Gyvulių apsinuodijimai šlapalo ir fenilšlapalo dariniais. Gyvulių apsinuodijimai karbamino rūgšties dariniais. Gyvulių apsinuodijimai triazino dariniais. Gyvulių apsinuodijimai fenolio dariniais. Gyvulių apsinuodijimai fenoksirūgščių dariniais.

Ištrauka

1. toksikologijos mokslas jo kryptys
egiptiečių papirusuose jau buvo minimos nuodingos medžiagos, augalai 19a jau išskirtas kofeinas. Pasaulyje yra žinoma apie 700 nuodingų augalų. Toksikologija tai mokslas apie nuodus, jų ypatybes, bei nuodų ir gyvulių tarpusavio saveiką. Veterinarinė toksikologija nagrinėja vaistų, sugedusių pašarų ypatybes. Toksikologija skirstoma:
1) teorinę kuri nagrinėja pagrindinius nuodo ir organizmo saveikos ypatumus.
2) Klinikinė toksikologija tiria įvairių cheminių junginių ir organizmo saveiką, apsinuodijimus, gydymą ir profilaktiką. Toksikologijos uždaviniai:
1) diagnostika-apima klinikinių ir laboratorinių apsinuodijimų nustatymą, duomenų aprašymą.
2) Gydymas-nustatyti apsinuodijimus, gydymo metodus, kokias reikia taikyti priemones kad pašalinti nuodą iš organizmo, sumažinti jo nuodingumą, išsaugoti pažeistas organų funkcijas.
3) Profilaktika-apsinuodijimo duomenų tyrimas, apsaugos būdų nustatymas
Analitinė toksikologija užsiima toksinių medžiagų tyrimais ir jų nustatymu įvairiose terpėse.
2. apsinuodijimų klasifikavimas
1) etiopatogeniniai tyrimai įvertina apsinuodijimo priežastis, vietą, patekimo kelius. Gyvuliai apsinuodija atsitiktinai. Nuodai patenka pro burną, cirkuliaciniai kai patenka su oru, taip pat gali patekti per odą, pro gleivinę, įšvirkščiant juos vena, raumenis. Pagal klinikinius apsinuodijimus, apsinuodijimai yra skirstomi pagal laiką, laikotarpį į:
1) ūminius-kai nuodas patenka greitai ir iškart pasireiškia reakcija, būdinga ūminė pradžia ir tipiški apsinuodijimo simptomai.
2) Poūminis-kai saveika su nuodu kartojasi mėnesio laikotarpyje.
3) Užsitesęs apsinuodijimas-kai jis tesiasi nuo 1 iki 3 mėnesių.
4) Lėtinis apsinuodijimas-kai apsinuodijimas tęsiasi daugiau kaip 3 menesius.
3. medžiagų nuodingumą lemiantys veiksniai
nuodingumas-cheminių medžiagų savybė veikti ląsteles, sukelti metabolitinius, biocheminius, morfologinius požymius. Nuodų stiprumas priklauso nuo nuodų savybių, organizmo ypatumų, išorinių aplinkos sąlygų. Nuodai gali turėti fizines, chemines savybes, skystą, kietą ar dujinę būsenas. Dujjos yra nuodingesnės už skystą ar kietą fazes, jos greičiau patenka pro kvėpavimo takus. Dispersinė savybė- kuo dalelės smulkesnės, tuo medžiaga nuodingesnė. Lakumas- lakių medž daugiau būna ore, jos greičiau rezorbuojamos. Kuo medžiaga yra tirpesnė tuo ji nuodingesnė. Medžiaga gali tirpti ne tik vandenyje bet ir lipiduose, atsižvelgiant į terpę skiriamos: lipofilinės-tirpsta lipiduose. Mišrieji-tirpsta vandenyje ir lipiduose. Kuo jonizacinis laipsnis didesnis, tuo nuodas stipresnis.
4. pagrindinės toksimetrijoje vartojamos dozių savokos
slenkstinė dozė (D)-didžiausias veikliosios medžiagos kiekis, nesukeliantis apsinuodijimo.
Toksinė dozė- mažiausias veikliosios medžiagos kiekis sukeliantis apsinuodijimą.
Mirtina dozė (DL)-veikliosios medžiagos kiekis sukeliantis gyvūno mirtį.
Vidutinė mirtina dozė (DL50)-veikliosios medžiagos kiekis, sukeliantis gyvūno mirtį.
Absoliuti mirtina dozė (DL100)-veikliosios medžiagos kiekis, kuris, įduotas tam tikru būdu sukelia 100proc gyvūnų mirtį.
Mažos nuodų dozės veikdamos tam tikrą laiką, gali apsinuodijimo simptomų nesukelti, tačiau organizme įvyksta nedideli pakitimai. Didelės vienkartinės ar daugkartinės dozės paprastai sukelia ūminius apsinuodijimus, o mažos patenkančios per ilgą laiką-lėtinius apsinuodijimus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-26
DalykasŽemės ūkio špera
KategorijaŽemės ūkis
TipasŠperos
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis15.64 KB
AutoriusMindaugas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word toksikologija 1 [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Šperos
  • 8 puslapiai 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą