Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Gyvulininkystė (9)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Gyvulininkystė (9)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Dauginimosi organų sistema. Pašarų maistingumas. Pašarų virškinamumas. Lietuvoje auginamų vandens paukščių veislės.

Ištrauka

Dauginimosi organų sistemą sudaro vyriškieji ir moteriškieji lyties organai.
Vyriškuosius lyties organus sudaro sėklidės, sėklidžių priedelis, sėklatakiai, šlapimtakis, priedinės liaukos, mašnelė, lytinė varpa ir apyvarpė. Sėklidžių dydis priklauso nuo gyvulio rūšies. Tai porinis organas, aptrauktas jungiamojo audinio plėvele. Nuo sėklidės išorinės dalies į vidų eina plokštelės, sudarydamos skilteles. Skiltelėse yra sėkliniai kanalėliai, kurių sienelėse yra lytinės ląstelės. Iš lytinių ląstelių išsivysto spermatozoidai. Sėklidėse gaminasi vyriškieji hormonai, turintys įtakos antriniams lytiniams požymiams bei kitoms fiziologinėms funkcijoms.
Iš sėklidžių kanalėlių tinklo išeina ištekamieji latakėliai, o latakėliai atsiveria į prielipo (priedėlio) lataką. Vingiuotas latakas kai kurių gyvulių siekia iki 60-70 m ilgio ir pereina į sėklatakį. Sėklatakiu spermatozoidai patenka į šlapimtakį. Sėklatakis virš šlapimo pūslės praplatėja. Sėklidėje susiformavę spermatozoidai slenka į sėklidės priedėlį. Sėklidės priedėlyje spermatozoidai subręsta. Spermą sudaro spermatozoidai ir priedinių lytinių liaukų sekretas. Spermą, kurią patinas išskiria lytinio akto metu, vadinama ejakuliatu.
Sėklidė apsupta dermos (jungiamojo audinio dangalais). Sėklidė gali nusileisti ar pakilti prie pilvo ląstos keliamuoju raumens dėka.
Mašnelė sudaryta iš išorinio odos ir vidinio poodinio sluoksnio.
Per šlapimkanalį teka šlapimas ir sperma. Jis išeina iš šlapimo pūslės kaklelio ir pereina į lytinę varpą.
Dubens ląstoje į šlapimtakį atsiveria priedinės lytinės liaukos. Šlapimkanalio sienelėje yra akytkūnis.
Gyvuliai turi 3 poras priedinių lytinių liaukų, kurių sekretas išsiskiria į šlapimkanalį. Porinė pūslinė liauka yra sėklatakių gale ir atsiveria kartu su sėklatakiais į šlapimkanalį.
Neporinė priešinė liauka yra ant šlapimo pūslės kaklelio.
Porinė kuperio liauka yra ant šlapimkanalio prie sėdynkaulio lanko.
Lytinė varpa – tai kopuliacijos organas, sudarytas iš šaknies, kūno ir galvutės. Lytinės varpos šaknies kojelė prasideda nuo sėdynkaulio lanko. Lytinės varpos viduje yra šlapimkanalis, du akytkūniai ir raumenys. Į akytkūnio atskiras kameras atsiveria arterijų šakelės, o išeina smulkios venos, kurios pereina į varpos venas. Lytinio akto metu kameros prisipildo kraujo. Galvutėje esantis akytkūnis jungiasi su varpos akytkūniu.
Rimties būklėje varpa esti apyvarpėje, kuri sudaryta iš dviejų sluoksnių – išorinio odos ir gleivinio vidinio.
Moteriškuosius lytinius organus sudaro kiaušidės, kiauštakiai, gimda ir makštis.
Kiaušidės yra porinis organas, esantis pilvo ląstos juosmens srityje. Kiaušidėje yra įvairaus išsivystymo laipsnio kiaušialąstės. Kiaušidėse gaminasi hormonas, reguliuojantis antrinius lytinius požymius. Kiaušidės neturi ištekamųjų latakų. Kiaušidžių periferinėje zonoje yra folikulai (kiaušinėliai), o centre – kraujagyslių zona. Kiaušidės yra palyginti mažos, pvz., karvės yra 3-4 cm ir apie 2 cm pločio. Augantis folikulas palaipsniui artėja prie kiaušidės išorinės dalies ir plyšta su kiaušidės sienele. Šis procesas vadinamas ovuliacija. Plyšimo vietoje vystosi geltonasis kūnas – vidaus sekrecijos liauka, kuri išskiria hormoną stabdantį naujų folikulų vystymąsi ir ovuliaciją.
Prie kiaušidės kiauštakis yra praplatėjęs piltuvėlio formos, kad iš kiaušidės iškritęs kiaušinėlis patektų į kiauštakį. Kitas kiauštakio galas atsiveria į gimdos ragą. Kiauštakio gleivinė padengta virpamuoju epiteliu. Kiauštakyje kiaušinėlis susitinka su spermatozoidais ir įvyksta apvaisinimas. Karvės kiauštakis yra apie 20-25 cm ilgio.
Gimdoje vystosi vaisius. Gyvulių gimda yra dviragė, sudaryta iš kūno ir dviejų ragų. Gimdos kūno galas baigiasi kakleliu, kuris atsiveria rujos ir gimdos metu. Gimdos gleivinėje yra liaukelės, gaminančios gemalo maitinamąją medžiagą nėštumo pradžioje, kol išsivysto kraujo apytaka. Gemalas gali implantuotis viename iš gimdos ragų ar gimdos kūne. Karvės gimdos kūnas yra apie 10-15 cm, o ragai – apie 40 cm ilgio. Gimdos gleivinėje yra iki 130 iškilimų. Nėštumo metu jie padidėja. Per juos suauga placenta, jungiasi gimdos kraujagyslės. Nėštumo metu gimda padidėja priklausomai nuo vaisiaus dydžio.
Gimdos kaklelis atsiveria į vaginą (makštį), kuri karvių gali būti iki 22-36 cm ilgio. Makštis yra dubens ląstoje po tiesiąja žarna. Makštis skirstoma į prieangį ir tikrąją makštį, kuriuos skiria gleivinės raukšlė. Makšties prieangis baigiasi lyties plyšiu, kurį supa lyties lūpos, tirinčios daug riebalinių ir prakaito liaukelių. Apatiniame lyties plyšio kampe yra varputė.
Lytiškai gali daugintis tik lytiškai subrendę gyvūnai. Lytiškai subrendusių gyvūnų yra išsivystę lytiniai organai, susiformuoja antriniai lytiniai požymiai, atsiranda lytinis potraukis, patelės periodiška rujoja. Tačiau gyvūnai lytiškai subręsta anksčiau nei jų visas organizmas.
Subrendę spermatozoidai iš sėklidžių išsiskiria kartu su pridėtinių liaukų sekretu ir sudaro spermą. Išskirtas spermos kiekis lytinio akto metu vadinamas ejakuliatu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-06-03
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis23.52 KB
AutoriusReda
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Gyvulininkyste (9) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą