Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Žemdirbystė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žemdirbystė

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Žemės ūkio būklė. Žemės ūkio savumai. Žemdirbystės mokslo esmė, ryšys su kitais mokslais. J. Lybigo minimumo dėsnis ir jo papildymai (derlių ribojančio faktoriaus dėsnis). E.Volnio optimumo dėsnis. E. Mičerlicho vegetacijos faktorių bendro veikimo dėsnis. Biogeninių elementų sangrąžos dėsnis. Šiluma, jos reikšmė augalų augimui. Šviesos sąlygų tvarkymas. Dirvos vandens sąlygos. Dirvos drėgmės išteklių tvarkymas. Dirvos oro sąlygos, jų tvarkymas. Dirvožemis, kaip dispersinė trijų fazių sistema (kietoji, skystoji ir dujinė). Dirvos derlingumo elementai. Dirvos derlingumo sąlygos. Laukų ir dirvų kultūrinimas. Ariamio sluoksnio storis, jo reikšmė augalų šaknims ir mikroorganizmams. Humuso kiekis ir kokybė, humuso ištekliai ir dirvų sukultūrinimo laipsnis. Dirvos struktūra, jos reikšmė dirvos savybėms. Dirvožemio struktūros susidarymo mechanizmas. Dirvos struktūros nykimo priežastys. Dirvos struktūros gerinimas. Dirvos tankis, jo reikšmė augalams. Pusiausvyros ir optimalus dirvos tankumas. Dirvos suslėgimo problema ir jos sprendimo būdai. Armens užteršimas pikžolėmis, kenkėjais, ligų pradais. Sėjomainos apibrėžimas. Pagrindinės sąvokos. Pasėlių struktūra. Jos parinkimo veiksniai. Keitimo priežastys. Atsėliavimas, monopasėlis, fitosanitarinė pertrauka. Kultūrų kaitymo įtaka. Priešsėlio agrotechninė vertė, derlingumą didinantys ir mažinantys augalai. Sėjomainos rotacija. Principai. Sėjomainos grandys. Kas būdinga? Tarpinių pasėlių skirstymas. Žemės dirbimo uždaviniai. Žemės dirbimo technologiniai procesai. Arimas. Arimo laikas, gylis, kryptis (su priešplūgiais). Sumestinis arimas. Blogi požymiai. Išmetimo arimas. Ražienų skutimas. Kultivavimas, frezavimas, lyginimas. Akėjimas, volavimas, kaupimas. Žemės dirbimas vasariniams. Pavasarinė ankstyva sėja. Pavasarinė vėlyva sėja. Posėjinis dirbimas javams, linams, kukurūzams. Posėjinis dirbimas kaupiamiems. Juodojo pūdymo dirbimas. Užimto pūdymo dirbimas. Sideracinis pūdymas. Pagrindinis ir priešsėjinis dirbimas žieminiams po nepūdiminio priešsėlio. Žieminių pasėlių priežiūra rudeniui, pavasariui. Žemės dirbimo supaprastinimo galimybės. Privalumai, trūkumai. Bearimio dirbimo technologija. Šiaudų technologija. Kalvotų dirvų dirbimo ypatumai. Smėlio dirvų dirbimo ypatumai. Primityvios ir ekstensyvios žemdirbystės sistemos. Intensyvios alternatyvos. Ekologinė žemdirbystė Lietuvoje.

Ištrauka

1. Žemės ūkio būklė.
Lietuvos teritorija užima 6,35 mln.ha, iš jų žemės ūkio naudmenos(ariama, pievos, ganyklos, sodai, dirvonai) – 3,5mln.ha. Tai sudaro 54% Lietuvos ploto. Visoje žemės planetoje žemės ūkio naudmenoms tenka 23% visos sausumos teritorijos. Taigi Lietuva tipingas žemės ūkio kraštas.
Vienas iš žemės ūkio gamybos rodiklių – javų derlingumas. 2000 – 2001 m. Lietuvoje gauta 2,68 ir 2,52 t/ha. Vakarų Europos šalyse javų ir kitų kultūrinių augalų derliai didesni, nes palankesnis klimatas, ilgesnis vegetacijos periodas, dirvos labiau sukultūrintos.
2. Žemės ūkio savumai.
Visi žemės ūkio produktai yra organinės medžiagos. Fotosintezės metu augalai, naudodamiesi saulės energija, neorganines medžiagas perdirba į organines. Augalai – pirmoji svarbi žemės ūkio gamybos priemonė, tačiau augalai kartu yra ir gamybos produktas. Augalams be saulės spindulių energijos dar reikia vandens ir mineralinių medžiagų, kuriuos augalai paima iš žemės. Antroji gamybos priemonė žemės ūkyje yra žemė. Ji taip pat yra ir gamybos produktas: juo ilgiau tinkamai naudosime žemę, tuo ji gerėja.
Minėti faktai lemia žemės ūkio savumus:
1.Žemės ūkio gamybai reikalinga didelė teritorija. Dauguma darbų vyksta transporto padėtyje. Daug transporto išlaidų, kurios ir nulemia produkcijos savikainą.
2.Žemės ūkio gamyba yra sezoninė, nes atskirais metų laikais saulės energija patenka į žemę nevienodai.
3.Žemės ūkyje pagamintos produkcijos kiekis yra nepastovus. Jis nuolat svyruoja, nes labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Krituliai ir temperatūra tiesiogiai veikia augalų augimą ir yra nevaldomi.
4.Žemės ūkyje nėra pastovios technologijos. Jas reikia kurti tiesiog darbo eigoje, atsižvelgiant į susikloščiusias sąlygas. Nebūna vienodų metų, skiriasi dirvos sąlygos. Be to mokslo ir pramonės pažanga sudato vis daugiau galimybių įtakoti augalų augimo sąlygas ( trąšos, pesticidai, ž.ū.mašinos, biotechnoligija), gauti geresnius derlius.
Taigi, žemės ūkio gamyba yra labai priklausoma nuo gamtinių sąlygų. Daug žalos gali pridaryti šalnos, sausros, liūtys, potvyniai.
3.Žemdirbystės mokslo esmė, ryšys su kitais mokslais.
Keičiantis klimato ir dirvos sąlygoms, keičiasi ir augalų augimas bei vystymasis, o kartu ir derlius. Augalai savo ruožtu gali būti klimato ir dirvos savybių pasikeitimo priežastimi.
Daugiausia augalų augimo sąlygas galima įtakoti per dirvą, o klimatines sąlygas netiesiogiai. Per dirvą galima paveikti šilumą, vandens bei oro kiekį. Pvz., šliapias dirvas galima nusausinti, įdirbti, patręšti.
Augalams labai svarbu kiek dirvoje yra oro, vandens ir maisto medžiagų. Daug reikšmės turi ir kas prieš tai augo dirvoje, piktžolių paplitimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-06-12
DalykasŽemės ūkio špera
KategorijaŽemės ūkis
TipasŠperos
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis23.92 KB
Autoriusrasikis
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word zemdirbyste 1 [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Šperos
  • 10 puslapių 
  • 3 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą