Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Pievagrybių auginimas
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Pievagrybių auginimas

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Pievagrybių maistinė vertė ir paplitimas. Pievagrybių paplitimas. Natūralaus substrato ruošimo technologija. Fermentavimasis. Pasterizavimas.

Ištrauka

Pievagrybiai – vertingiausi grybai savo maistinėmis ir skonio savybėmis. Pirmieji juos auginti pradėjo prancūzai XVII a. Po to ši kultūra plačiai paplito visame pasaulyje.
Trumpas augimo ciklas (70-90 dienų), o taip pat galimybė juos auginti patalpose ir keliais aukštais, leidžia intensyviai išnaudoti patalpas. [1]
Nors grybai auginami labai seniai, tačiau šiandien žinoma tik nedaug sukultūrintų grybų: valgomasis pievagrybis (Agaricus compestris), dvisporis pievagrybis(Agaricus bisporis), valgomasis stuobriagrybis (Lentimes edodes), gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus), ketursporis pievagrybis (Agaricus bitorquis), floridinė kreivabude, valgomoji musmirėlė (Volvoriela esculenta), gumbinė skylėtbudė(Popyporus tuberaster),rausvakepurė gleivabūdė (Stropharia rugosoannulata), pom-pom (Hericum erinaceum). [2]
Dabar iš valgomųjų bei nuodingųjų grybų išskirta keliolika medžiagų (agrocibinas, klitocibinas, atramentinas, inolominas ir kt.), kurios dėl antibiotinių ir gydomųjų savybių. Šiomis medžiagomis bandoma gydyti sklerozę, anginą, cholerą, nervų, vidaus sekrecijos liaukų ir kitokias ligas. Iš grybų išskirta daugiau kaip 40 fermentų, iš kurių apie 10 plačiai naudojama įvairiose medicinos, maisto ir lengvosios pramonės šakose.
Grybai vertingas maisto produktas, juose gausu maisto medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui. Nepakeičiamas aromatas, įvairūs fermentai, vitaminai ir kitos naudingos medžiagos žadina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinamumą. [2]

Pievagrybiai maistinėmis savybėmis bei skoniu beveik prilygsta geriausiems pas mus augantiems grybams: baravykams, raudonviršiams. Pievagrybio vaisiakūnyje yra 6-16% sausųjų medžiagų, pagrindinę jų dalį sudaro azotinės medžiagos. Baltymai, esantys pievagrybiuose yra pilnaverčiai, prilygsta gyvulinės kilmės baltymams. Apie 65-88% grybuose esančio bendro azoto kiekio pasisavina žmogaus organizmas. Pievagrybiuose gausu ir mineralinių medžiagų: K – 520 mg/100 g; Na – 5; Ca – 9.0; Mg – 13.0; Mn – 0.08; Fe – 1.0; Cu – 1.8; P – 115; S – 34; Cl – 25 mg/100 g.
Pievagrybių ląstelienoje yra gana daug chitino – iki 6%, kurio žmogaus skrandis nevirškina. Todėl jie priklauso sunkiai virškinamiems maisto produktams. Susmulkinti arba sumalti į miltus virškinami daug lengviau. Žmonėms, sergantiems skrandžio arba kepenų ligomis, taip pat pagyvenusiems, nepatartina grybų valgyti daug ir dažnai. Maistingiausi ir lengviau virškinami jauni grybai, ypač jų kepurėlės. Maistui negalima vartoti pasenusių grybų, nes juose atsiranda maistui netinkamų, net nuodingų medžiagų: aminų, amidų, šlapalo ir kt. [2]
Pastaruoju metu pievagrybių cheminė sudėtis ir maistinė vertė yra pakankamai gerai ištirta. (1 lentelė) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-06-24
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis19.21 KB
AutoriusGiedre
Viso autoriaus darbų29 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pievagrybiu auginimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą