Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Tvenkiniuose auginamų žuvų (karpių) mityba
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Tvenkiniuose auginamų žuvų (karpių) mityba

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Tvenkininė žuvivaisa. Pilnaverčiai pašarai. Karpiai. Mityba. Šėrimas. Karpių maitinimas pagal metų laikus. Bendras pašaro kiekis, skirtas žuvims maitinti per vegetacijos periodą.

Ištrauka

Nuo seniausių laikų žmogus gaudo ir naudoja maistui žuvis. Iš pradžių jos buvo gaudomos upėse, ežeruose, jūrų pakrantėse įvairiais būdais: rankomis, kilpomis, žeberklais. Vėliau žmonės pasidirbo įrankius, kurie labai padėjo žūklėje: tinklą, meškerę, kurių pagalba galėjo žuvauti toliau nuo kranto, o tai reiškė, kad taip buvo pagaunama žymiai daugiau žuvies. Tačiau tuo metu visų pagautų žuvų negalėdavo suvartoti iš karto, todėl žmonės ėmė kurti dirbtinius vandens telkinius, kuriuose laikomos žuvys galėdavo ilgiau išgyventi. Vėliau buvo pastebėta, kad taip laikomos žuvys gali ne tik gyventi, bet ir augti bei veistis. Taip atsirado pirmieji tvenkiniai žuvims laikyti, o vėliau – auginti ir veisti.
Ypač sparčiai žvejyba ėmė plėtotis XXa., nes tobulėjant laivybai žuvų buvo sugaunama visa daugiau ir daugiau. Tačiau paaiškėjo, kad ir jūrų bei vandenynų žuvų atsargos yra ribotos. Dėlto sparčiai augo tvenkinių kūrimas ir žuvų auginimas juose.
Tvenkininė žuvivaisa – vienintelė žuvų ūkio šaka, kuri remiasi ištisai žuvų veisimu bei auginimu žmogaus valdomomis sąlygomis. Kai kurie šaltiniai žuvininkystę net vadina viena iš gyvulininkystės šakų (1). Galimumas valdyti veisiamų žuvų gyvenimo sąlygas ir tobulinti jų veislines savybes, leidžia iš tvenkininės žuvivaisos gauti gausią produkciją, daugelį kartų prašokančią žuvų ūkio produktyvumą natūraliuose vandens telkiniuose.
Tvenkinių žuvininkystė Lietuvoje turi senas tradicijas, yra žinoma, kad nepriklausomoje Lietuvoje dvaruose ir stipriuose ūkiuose būta apie 1500 hektarų tvenkinių. Šiuo metu prekines tvenkinines žuvis augina 17 bendrovių ir apie 50 ūkininkų, o bendras pramoninių tvenkinių plotas – 10500 ha.
Vis dėlto ne visas žuvų rūšis galima auginti tvenkiniuose. Pasaulyje apskaičiuojama virš 20 000 žuvų rūšių, o auginama tik apie 200 jų rūšių. Pati populiariausia žuvis Lietuvoje yra karpis. Tai pagrindinė tvenkinių žuvis. Šiuo metu jie sudaro pagrindinę tvenkiniuose išaugintos produkcijos dalį, t.y. apie 97%. Tvenkinius turinčios bendrovės kasmet sunaudoja apie 6-7tūkst. tonų pašarų. Nemažą jų dalį (50-60%) sudaro grūdai. Beje, tvenkinių žuvų šėrimui mažiau naudojant kombinuotųjų pašarų, juos keičiant kviečiais ir ankštiniais grūdais, mažiau tręšiant tvenkinius ženkliai sumažėjo vandens užterštumas.
Žunų augintojai pastebėjo, kad žuvies produkcijos didėjimą garantuoja pilnaverčiai pašarai, kuriuose turi būti nemažiau kaip 26% žaliųjų proteinų. Tuo pačiu svarbios ir optimalios žuvies gyvenimo sąlygos. Kai jų tvenkinyje nėra, bet koks žuvų šėrimas nueina niekais. Šiuo metu tvenkininės žuvys šeriamos įvairiais augalinės ir gyvulinės kilmės pašarais, kuriuose yra proteinų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų ir kt. Tai įvairūs grūdai ir maisto atliekos, išspaudos, miltų dulkės, žolės miltai, moliuskai ir kt. Pašaro kokybės pagrindą sudaro reikiamas žaliųjų proteinų kiekis, kurio maistinę vertę nulemia svarbiausios aminorūgštys. Kai aminorūgščių trūksta, sutrinka viso organizmo fiziologinė veikla, lėtėja augimas, todėl pašarai turi būti subalansuoti aminorūgščių atžvilgiu. Didelę reikšmę turi ir vitaminai, kurie yra reikalingi normaliai fiziologinei būklei palaikyti, todėl žuvims būtina pridėti į pašarą vandens augalijos ar kitokios žaliosios masės.
Ilgų amžių žmogaus žuvininkavimo dėka, iš laukinio sazano išvesta domestikuota tvenkininės žuvies forma – karpis. Dabar žuvų ūkiuose yra auginamos kelios karpio atmainos, kurios skiriasi viena nuo kitos produktyvumo savybėmis (dydžiu, mėsingumu, kūno forma), odos danga: veidrodinis, plikasis, žvyninis, linijinis karpis. Nepaisant skirtingos šių žuvų išvaizdos, visi karpiai yra nereiklios, greitai augančios žuvys, mėgstančios šiltą vandenį. Augdamas palankiomis sąlygomis karpių mailius per porą mėnesių priauga 25-40g ir daugiau. Vėliau kiekvienais metais priaugtas svoris didėja. Pvz.: per pirmąją gyvenimo vasarą karpiai gali priaugti iki 500g. Antraisiais metais svoris gali padidėti iki 800g, o trečiaisiais – net 2kg ir daugiau. Tai rodo, kad karpiai nepaprastai ėdrios žuvys ir suvartoja įvairiausius jiems duodamus pašarus. Jie greitai auga ir duoda daug vertingos žuvienos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-08-23
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis62.65 KB
AutoriusRomualdas
Viso autoriaus darbų14 darbų
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Tvenkiniuose auginamu zuvu (karpiu) mityba [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2015-06-11 IP: 188.69.211.17
    Jonas sako

    Ar nėra blogai tvenkinių žuvis : karpius, plačiakakčius, amūrus maitinti kvietrugių grūdais? Ačiū.

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą