Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Ūkininkavimo diversifikacijos (įvairinimo) žemės ūkyje samprata, esmė ir veiksniai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ūkininkavimo diversifikacijos (įvairinimo) žemės ūkyje samprata, esmė ir veiksniai

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Pagrindimas. Europos Sąjungos valstybių rinka. Ūkininkams siūloma verstis alternatyviais kaimo verslais. Tai padėtų išspręsti Lietuvos kaimo problemas. Netradicinio žemės ūkio ir alternatyvios veiklos plėtra. Verslai, kurių šiandien labiausiai kaime reikėtų imtis. Ką kaimo žmonės turėtų žinoti apie SAPARD. Prioritetai. Žemės ūkio paskolos. Kooperacija – būtinybė. Išvados.

Ištrauka

Ūkininkas - asmuo, besiverčiantis prekine žemės ūkio produkcijos gamyba ir naudojantis šiai veiklai žemės ūkio paskirties žemę.
Žemės ūkio veikla suprantama kaip veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų gamybą ir šių produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą.
Pirmieji ūkininkų ūkiai atsikūrė 1989 metais pagal LTSR Valstiečio ūkio įstatymą,
Suteikiant jiems žemę iš tuometinio valstybinio rezervo nuo 10 iki 50 hektarų. Ūkininkų ūkiai steigėsi sparčiai, ir 1991 m. pradžioje respublikoje jau buvo 6000 ūkininkų.
Prasidėjusios žemės reformos vykdymas ir nuosavybės teisių atkūrimas iš esmės paspartėjo, kai LR Seimas 1997 m. liepos 1 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir kai LR Vyriausybė priėmė atitinkamus teisės aktus įstatymo nuostatoms įgyvendinti bei skyrė šiems tikslams lėšų iš valstybės biudžeto.
Ūkininkų ūkiai per šį reformos laikotarpį savo veiklą organizavo pagal Valstiečio ūkio įstatyme reglamentuotus ūkio veiklos pagrindus. LR Seimas 1999 m. gegužės 4 d. priėmė LR Ūkininko ūkio įstatymą, kuriuo įteisino ūkininko ūkio teisinę padėtį, veiklos pagrindus, registravo tvarką, jam teikiamą valstybės paramą ir veiklos nutraukimą.
Pakol kas ūkininkų ūkiai steigiami tęsiant tėvų ir senelių tradicijas, dažniausiai
auginant tuos pačius tradicinius žemės ūkio augalus, gyvulius ir paukščius, nors vietinė rinka šiais produktais yra perpildyta dėl sumažėjusios respublikos gyventojų perkamosios galios, o rinka Rytų šalyse prarasta. Be to, dažniausiai ūkininkų ūkiai steigiami, juose statomi gamybiniai ir ūkiniai pastatai, perkama brangi žemės ūkio technika ir įrengimai, gaminama žemės ūkio produkcija pagal turimus įgūdžius, neskaičiuojant, kiek tai kainuoja ir ar tai apsimoka gaminti.
Ūkininkaujant labai svarbu ne tik turėti optimalaus dydžio sklypą, bet ir geresnės kokybės žemę. Geresnės žemės būna našesnės, jose išauginami didesni žemės ūkio produkcijos kiekiai. Žemės kokybės nustatymas yra svarbi ir sudėtinga ūkinė problema. Žemė, kaip pagrindinė gamybos priemonė žemės ūkyje, apima visas tam tikros teritorijos savybes – jos dirvožemį, reljefą, meteorologines, transporto ir kitas tam tikros žemės teritorijos gamybines sąlygas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-08
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis29.91 KB
AutoriusAndrius
Viso autoriaus darbų8 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ukininkavimo diversifikacijos (ivairinimo) zemes ukyje samprata esme ir veiksniai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą