Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Tiesioginės sėjos, supaprastinto žemės dirbimo ir augalinių liekanų įtaka sėklų guoliavietės parametrams ir dirvožemio fizikinėms savybėms
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Tiesioginės sėjos, supaprastinto žemės dirbimo ir augalinių liekanų įtaka sėklų guoliavietės parametrams ir dirvožemio fizikinėms savybėms

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142
Aprašymas

Įvadas. Literatūra tiriamu klausimu. Tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą ir supaprastinto žemės dirbimo pranašumai ir trūkumai. Supaprastinto žemės dirbimo tyrimai Lietuvoje. Supaprastinto žemės dirbimo tyrimai užsienyje. Tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą, supaprastinto žemės dirbimo ir augalinių liekanų įtaka dirvožemio porų tūriui ir tankiui. Tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą, supaprastinto žemės dirbimo ir augalinių liekanų įtaka drėgmės kiekiui dirvoje. Bandymo vykdymo sąlygos ir metodika. Bandymo vykdymo vieta ir dirvožemis. Bandymo schema ir parametrai. Tyrimų metodai. Agrotechninės priemonės ir jų atlikimo laikas. Meteorologinės sąlygos. Tyrimų rezultatai. Sėklų guoliavietės parametrai. Drėgmės kiekis sėklos guoliavietėje. Miežių dygimo energija ir daigų skaičius. Dirvožemio poringumas miežių krūmijimosi tarpsnyje. Dirvos tankis miežių krūmijimosi tarpsnyje. Dirvos drėgmė miežių krūmijimosi tarpsnyje. Dirvos struktūra ir jos patvarumas. Išvados. Summary.

Ištrauka

Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, reikia gaminti produkciją kuri būtų konkurencinga ir rentabili užsienio rinkoje. Tai galima įgyvendinti sumažinus žemės ūkio gamybos kaštus.
Viena iš brangiausių žemės dirbimo operacijų , reikalaujanti didelių degalų ir energetinių sąnaudų, yra arimas. Ūkininkams svarbu išauginti ne tik gausų ir geros kokybės derlių, bet ir padaryti tai kuo mažesnėmis darbo ir energetinėmis sąnaudomis.
Kultūriniams augalams augti reikia, kad dirva būtų puri, geros struktūros ir derlinga. Tokioje dirvoje yra tinkamas augalams vandens ir oro santykis, aktyvi mikroorganizmų veikla. Esant šioms sąlygoms susidaro augalui reikalingos maisto medžiagos ir jos lengviau įsisavinamos.
Nors svarbiausias žemės dirbimo būdas iki šiol išlieka arimas, tačiau siekiant išsaugoti dirvožemio struktūrą, sumažinti mineralinių medžiagų išsiplovimą į gilesnius sluoksnius, o taip pat sustabdyti demufikacijos procesus, siūloma žemės dirbimą minimalizuoti. Lietuvoje praktikuojamai įprastiniai žemės dirbimo sistemai būdingas intensyvus armens sluoksnio purenimas. Pagrindiniu žemės dirbimu t. y. ražienų skutimu, rudeniniu žemės dirbimu siekiama sunaikinti piktžoles, įterpti augalines liekanas. Priešsėjiniu žemės dirbimu siekiama paruošti dirvą sėjai. Tačiau šiai sistemai būdingas prieštaravimas: ariant dirva išpurenama, tačiau iki sėjos ji vėl savaime susiguli, bei yra suspaudžiama atliekant įvairias žemės dirbimo operacijas. Tai nulemia dideles energetines sąnaudas, be to dirva ilgą laiko tarpą paliekama erozijai ir maisto medžiagų išsiplovimui palankiose sąlygose.Supaprastinant žemės dirbimą, siekiama arimą pakeisti seklesniu ar gilesniu neverstiniu purenimu.
Daugelyje šalių atliekami moksliniai tyrimai parodė, kad visų augalų pastovų ir gausų derlių galima išauginti tik sukultūrintose dirvose. Šis procesas ilgas, reikalaujantis daug laiko ir energetinių sąnaudų, tačiau negreit duodantis rezultatus. Todėl žemės ūkio moksle ir praktikoje ilgą laiką vyravo intensyvaus žemės dirbimo kryptis.
Lietuvoje tiesioginės sėjos į ražienas galimybės dar tik pradedamos aiškintis ir tirti. Moksliniai tyrimai rodo, kad supaprastinus žemės dirbimą, taikant tiesioginę sėją į ražienas, keičiasi dirvožemio fizinės savybės: didėja dirvos tankis bei kietumas.
Žemės dirbimo supaprastinimas – energetinių sąnaudų mažinimas, mažinant dirbimų skaičių ir gylį, kelių žemės dirbimo procesų sujungimas į vieną, bei dirbamo paviršiaus ploto sumažinimas.
Įvairiose pasaulio šalyse plinta tiesioginė sėja į visai nedirbtą dirvą. Ši sistema turi daug priešininkų ir oponentų. Tačiau nepaisant to, ji sparčiai plinta beveik visame pasaulyje. Daugelyje šalių šis metodas sėkmingai taikomas praktikoje jau ne vieną dešimtį metų, tačiau mūsų šalyje ši tema beveik netyrinėta.
Hipotezė: Tiesioginė sėja, supaprastintas žemės dirbimas, augalinių liekanų bei žaliosios trąšos įterpimas teigiamai veikia dirvos fizikines savybes, drėgmės režimą bei leidžia suformuoti tinkamą sėklos guoliavietę.
Tyrimų tikslas: Įvertinti tiesioginės sėjos, supaprastinto žemės dirbimo, augalinių liekanų bei žaliosios trąšos įterpimo įtaką sėklų guoliavietės parametrams ir dirvos fizikinėms savybėms.
Uždaviniai:
1. Nustatyti tiesioginės sėjos ir supaprastinto žemės dirbimo poveikį sėklos guoliavietės parametrams: - sėklos įterpimo gyliui ir vienodumui, dirvos paviršiaus nelygumui, agregatų pasiskirstymui bei drėgmės kiekiui įvairiuose sėklos guoliavietės sluoksniuose.
2. Nustatyti tiesioginės sėjos ir supaprastinto žemės dirbimo įtaką dirvos fizikinėms savybėms: tankiui, poringumui, drėgmei, dirvos struktūrai ir jos patvarumui.
3. Nustatyti tiesioginės sėjos ir supaprastinto žemės dirbimo poveikį dygimo energijai ir daigų skaičiui 3 – ią ir 10 – ą dieną nuo dygimo pradžios. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-02-19
DalykasŽemės ūkio diplominis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasDiplominiai darbai
Apimtis39 puslapiai 
Literatūros šaltiniai49 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis299 KB
Autoriusx
Viso autoriaus darbų17 darbų
Metai2002 m
Klasė/kursas6
Mokytojas/Dėstytojasdoc. dr. Vaclovas Bogužas
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasAgronomijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Tiesiogines sejos supaprastinto zemes dirbimo ir augaliniu liekanu itaka [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 39 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 6 Klasė/kursas
  • doc. dr. Vaclovas Bogužas
  • 2002 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą