Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Vyšnių bei trešnių veislių savybės
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vyšnių bei trešnių veislių savybės

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Pomologija. Kaulavaisinių vaisių veislių tyrimas. Vyšnių veislės. Aleksejevka (Orlovskaja konservnaja). Fanal (Heimann 23). Kampesuri (Kaempesur kirsebaer). Keleris 16 (Kelleriis 16). Kereser (Köröser, Pandy). Liubskaja. Lucyna. Maraska (Marasca). Meteor. Molodiožnaja. Ostheiminė (Ostheimer Weichsel). Podbielskinė (Minister von Podbielski). Rovesnica. Studenčeskaja. Trešnių veislės. Agila. Anta. Austė. Belobokaja raniaja. Drogano geltonoji (Drogans gelbe). Vytėnų juodoji. Zaslonovskaja.

Ištrauka

Mųsų Respublikoje sodų plotai didėja, vis intensyviau sodininkaujama. Lietuvoje sodai sudaro apie 42,5 tūkst. ha ploto. Viso to ploto kaulavaisiniai vaisiai, tai vyšnios, trešnės, slyvos, sudaro 6 tūkst. ha. Atrodo, kad sodų yra gana daug. Tačiau vaisių nekasmet pakankamai užauga. Vis dar ryškus pramečiavimas.
Kiekvienas žmogus per metus turėtų suvartoti ne mažiau kaip 90 kg vaisių ir uogų, iš jų 60 kg. obuolių, ir 6kg. kraušių, vyšnių ar slyvų reiktų taip pat po 6 kg suvartoti. O kitų, uogų, visų po 3 kg. tiek vaisių reikėtų išauginti vietoje o ne įvešti iš svetur.
Tam yra pakankamai palankios, nors ir nevisur vienodos, sąlygos. Atsižvelgiant į dirvožemių ir klimatinių veiksnių skirtumus, Lietuvos teritorija suskirstyta į tris sodininkystės zonas, o kiekviena iš jų – į du pazonius. Tai:Lietuvos vakarų zona, Lietuvos vidurio zona ir rytų Lietuvos zona.
Labai svarbu, kad į naujai veisiamus sodus patektų tik sveiki, gerai žiemą ištveriantys, gausų ir geros kokybės derlių duodantys vaismedžiai ir uogakrūmiai. Todėl kiekvienas sodų ūkio organizatorius turėtų gerai pažinti veisles, nes tik tada jo veikla bus racionali ir naši, o iš sodų bus gaunamos didelės pajamos.

Darbo tikslas: Įvertinti ir išanalizuoti vyšnių bei trešnių veislių savybes, bei jas palyginti.

Darbo uždaviniai:
1. Žinoti ir įvertinti vyšnių veisles ir jų charakteristiką.
2. Žinoti ir įvertinti trešnių veisles ir jų charakteristiką.
3. Išanalizuoti literatūroje pateiktas Lietuvoje naudojamas vyšnių veisles.
4. Išanalizuoti literatūroje pateiktas Lietuvoje naudojamas trešnių veisles.

Žodis "Pomologija" kilęs iš senųjų lotynų ir graikų kalbų (lot. Pomum – medžio vaisius, obuolys; gr. logos – mokslas).
Pomologija vystėsi su kitais gamtos mokslais. Todėl daugelį amžių jos, kaip mokslo šakos, tiriamojo darbo metodasir rezultatas buvo sodo augalų veislių tyrimo mokslas, kurio uždavinys viduveislinės atrankos ir kitais metodais gerinti esamas veisles, atrinkti iš tiriamų veisliųvietos sąlygoms geriausias ir jas racionaliai panaudoti gamyboje.
Ne visais laikais žodis "veislė"buvo vienodai suprantama.pagal "Tarptautiniame kultūrinių augalų nomenklatūros kodekse" (1969) pateiktą aptarimą, veislė – tarptautiniu terminu vadinama kultivaru – tai kokiais nors požymiais išsiskiriantys visi kultivuojami augalai, kurie dauginami tuos požymius išlaiko.
Namažai painiavos daugelį metų buvo sodo augalų veisliųpavadinimuose. Įsiveštąsias iš kitų kraštų vaisinių augalų veislės beveik visų tautų sodininkai neretai pavadindao savaip, dažnai net išversdami jų pavadinimus į savąją kalbą. Minėtame "Tarptautiniame kultūrinių augalų nomenklatūros kodekse" draudžiama kaitalioti veislių pavadinimus. Leidžiama pavadinimą tik transkribuoti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-21
DalykasŽemės ūkio namų darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasNamų darbai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis16.78 KB
AutoriusRasa
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vysnios ir tresnes [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą