Grūdas arba grūdvaisis (lot. caryopse) – miglinių šeimos augalų vienasėklis vaisius, kurio plonas apyvaisis suaugęs su sėklos luobele, kurioje vyrauja mediena. Juo daugiau medienos, tuo mažesnis grūdų maistingumas. Kai kurių augalų (miežio, avižos) grūdai apgaubti žiedažvyniais. Gemalas mažas, vienu šonu prisiglaudęs prie miltingo endospermo.
Verpiniu augalų grūdai yra priskiriami prie koncentruotųjų pašarų. Juose daug angliavandenių ir krakmolo, apie 70% ir daugiau. Įvairių varpinių augalų grūduose azoto junginių yra labai nevienodai – nuo 8 iki 12%, o kai kurių veislių kviečiuose – iki 22%.
Iš varpinių grūdų baltymų vertingiausi avižų, miežių, kukurūzų arba kviečių baltymai. Avižų baltymai vertingesni už kitų grūdų baltymus, nes juose daugiau lizino.
Varpinių augalų grūduose riebalų taip pat yra nevienodai – nuo 2 iki 5%. Tačiau grūdų gemaluose daug neprisotintųjų riebiųjų rūgščių (lanolino, oleino), todėl jie greitai apkarsta. Be to, nuo varpinių grūdų, ypač avižų ir kukurūzų, riebalų esti minkštesni gyvulių riebalai.
Varpinių augalų grūdų angliavandeniai – tai daugiausia krakmolas, o krakmolas susideda iš 25% amilozės ir 75% amilopektinų.
Visų varpinių grūduose maža kalcio – apie 0,1%, bet daug fosforo – 0,3-0,4%. Dalis fosforo yra fitino junginiuose, o šį gyvuliai prasčiau aiškina.
Varpinių javų grūduose maža vitamino D, tačiau daug vitamino E ir tiamino. Daugiausia vitaminų susikaupia aleuroniniame sluoksnyje ir grūdo gemale.
Kukurūzas (lot. Zea) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.
Augalas vienmetis, 1-3, o kartais net iki 5 m aukščio. Lapai platūs. Vyriški kuokeliniai žiedai sukrauti viršūninėje šluotelėje, moteriški piesteliniai – lapų pažastyse burbuolėse. Burbuolės apsuptos dengiamųjų lapų, iš kurių viršūnėlėje nukąra kuokšteliai siūlų. Vaisius – stambus, plikas, apvalus grūdas.
Žydi liepos- spalio mėn. Įvairių veislių grūdai skiriasi savo forma ir spalva.
Kukurūzai kilę iš Pietų Amerikos. Vėliau paplito Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. 1492 m. Kubos saloje pirmieji europiečiai, pamatę kukurūzus, buvo Kolumbo jūrininkai. Šį augalą,iš kurio indėnai gamino skanų valgį, Kolumbas pavadino mais (indėnų machiz). Kukurūzai greitai paplito Afrikos pakrantėje, Pietų Europoje, o per Mažąją Aziją – Indijoje, Kinijoje.
Lietuvoje kukurūzai auginami nuo XIX a.. Iš pradžių darželiuose, o nuo 1955 m. kaip pašarinė lauko kultūra.
Būdami tinkami pašarui, maistui, įsigalėjo žemės ūkyje. Pagal pasėlių plotą kukurūzai užima antrąją vietą pasaulyje po kviečių.
Iš grūdų gaunami miltai, kruopos, krakmolas, sirupas, spiritas. Stiebai ir lapai naudojami žaliajam pašarui ir rauginami. Palyginus su kitų varpinių grūdais, juose yra daug krakmolo (iki 70%) ir riebalų (8%). Nuo kukurūzų riebalų (jie tirpsta žemoje – minusinėje temperatūroje) esti skystesni gyvulių gaminami riebalai. Iš baltymų kukurūzų grūduose daugiausia yra zeino. Jame maža nepakeičiamų amino rūgščių – triptofano ir lizino. ...
Grudai kaip konventuotasis pasaras [speros.lt].doc