Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Galvijų veislininkystės sistema Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Galvijų veislininkystės sistema Lietuvoje

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Įvadas. Literatūros apžvalga. Naujos gyvulių veislininkystės technologijos. Veislininkystės darbas veislynuose ir veislinėse bandose. Pieninių galvijų veislininkystės būklė Lietuvoje. Asociacijos ir jų veikla. Galvijininkystės pagrindinės problemos ir sprendimo būdai. Išvados ir pasiūlymai. Išvados. Išnašos.

Ištrauka

Lietuva nuo seno gyvulių augintojų kraštas. Gyventojai jau seniai pradėjo rūpintis galvijų veislių gerinimu, panaudojant kultūrinių veislių gyvulius. Literatūros šaltiniuose aptinkama žinių, kad jau XVII amžiuje Radvilų ir Leono Sapiegos dvaruose buvo laikomi olandiški ir kitų veislių galvijai. Vienas iš Šiaulių ekonomijos valdytojų Platonas Zubovas 1801m. atsivežė iš Olandijos veislinių gyvulių. Tačiau iki XIX amžiaus antrosios pusės gyvulininkystė Lietuvoje buvo ekstensyvi, iš vietinių karvių tebuvo primelžiama apie 400 kg pieno per metus. (10)
Veislinikystė – tai organizacinių ūkinių, selekcinių – zootechninių ir veterinarinių priemonių kompleksas gyvulių produktyvumui išryškinti ir pagerinti. Gyvulių produktyvumas rodo bendrą žemės ūkio išssivystymo lygį. Gyvuliai naudingi žmogui, nes gyvuliniai produktai yra svarbūs mitybai. Apie 60 proc. organizmui reikalingų baltymų ir kitų medžiagų žmogus gauna vartodamas pieną, mėsą ir kiaušinius. Todėl gyvulininkystės vystymui, jos plėtojimui, visada buvo skiriamas reikiamas dėmesys. Jau pirmaisias nepriklausomybės metais, buvo pradėta rūpintis Lietuvoje veisiamų gyvulių produktyviųjų ir veislinių savybių gerinimu. Ūkininkai buvo skatinami įsigyti ir auginti veislinius gyvulius, rūpintasi gyvulių produktyvumo kontrole, kūrėsi gyvulių produktyvumo kontrolės rateliai. Iš užsienio buvo įvežami produktyvūs veisliniai gyvuliai, kurie vėliau turėjo lemiamos įtakos šalies veislių sukūrimui. (5, 4)
Nuo seno Lietuvoje buvo veisiami juodmargiai, žalieji, žalmargiai ir kitokių spalvų galvijai. Siekiant kurti veislines bandas, prieškarinėje nepriklausomoje Lietuvoje buvo nusistatyta vietinius galvijus gerinti tik juodmargių ir žalųjų veislių reproduktoriais, o vėliau veisti tik tas grynas veisles. Tam į kergimo punktus iš užsienio buvo įvežami buliai. (1)
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992m. Gegužės 13d. nutarimu Nr. 346 patvirtindama Valstybinę gyvulių veislininkystės programą , pripažino veislininkystės darbą kaip valstybinės svarbos dalyką ir nustatė, kad minėta programa ir Valstybinė veislininkystės tarnyba finansuojamos iš Lietuvos biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymu reglamentuoti pagrindiniai gyvulių veislininkystės uždaviniai, gyvulių veislininkystės sistema, veislininkystės tarnybų veikla ir funkcijos, jų struktūrų padėtis privalomoji valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūra. Tačiau funkcionuojanti šiuo metu gyvulių veislininkystės sistema dar nėra tobula, yra nemažai problemų trukdančių jai efektyviai funkcionuoti ir plėtotis, racionaliai naudoti valstybės lėšas. (1) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-07-09
DalykasŽemės ūkio kursinis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKursiniai darbai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai12
Dydis39.76 KB
Autoriusinga
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
FakultetasGyvulininkystės technologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Galviju veislininkystes sistema Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 19 puslapių 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 4 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą