Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Agrofitocenozė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Agrofitocenozė

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Lauko augalų bendrijos (agrofitocenozės). Piktžolių biologija. Agrofitocenozės struktūra. Augalų rūšių vyravimo skalė. Agrofitocenozių dinamika. Agrofitocenozių tarpusavio santykiai. Antropogeniniai faktoriai. Klimatiniai faktoriai. Edafiniai faktoriai. Biotiniai faktoriai. Ekosistemų produktyvumas. Agrofitocenozių klasifikacija. Išvados.

Ištrauka

Agrofitocenozės – tai ypatingos antropogeninės bendrijos iš kultūrinių augalų ir piktžolių. Jos yra sukurtos ir gamtoje gali egzistuoti tik nuolat prižiūrimos žmogaus. Visos agropriemonės – kultūrinių augalų sėklų valymas, tam tikras sėjos gylis ir laikas, dirvos dirbimas, tręšimas ir kiti pasėlių priežiūros darbai atliekami tam, kad kultūriniai augalai arba edifikatoriai, galėtų augti ir vystytis. Be to,naikinamos piktžolės.
Agrofitocenozėse turi būti tam tikri kultūrinių augalų tarpusavio santykiai, kurie lemtų maksimalų aplinkos sąlygų naudojimą ir duotų didžiausią ir aukščiausios kokybės produkciją. Agrofitocenozėmis laikomi tik tokie žemės ūkio kultūrų laukai, kuriuose kultūrinių augalų fitomasė vyrauja. Apleisti arba apaugę įvairia augalija laukai nėra agrofitocenozės, tai plėšininės bendrijos. Neprižiūrimos pakelės, panamės, šiukšlynai, patvoriai, kelių sankasos, apleisti kiemai ir kitos panašaus pobūdžio vietos ir teritorijos vadinamos bergždynų bendrijomis. Agrofitocenozių tarprūšinė augalų konkurencija yra daug didesnė negu natūralių gamtinių arba bergždynų bendrijų. Augalų antžeminiai ir požeminiai organai išsidėsto ore ir dirvožemyje ardais. Visos piktžolės subręsta anksti pavasarį, kol kultūriniai augalai maži, kitos – kartu su kultūriniais augalais, o trečios – juos nuėmus, ražienose. Agrofitocenozės glaudžiai siejasi su daugeliu gyvosios gamtos elementų: dirvožemio fauna, įvairiais augalų kenkėjais ir ligų sukėlėjais. Taigi galima vadinti agrobiocenoze. Agrobiocenozė – tai gana sudėtinga sistema, kurios pagrindą sudaro negyvosios gamtos komponentai – dirvožemis ir klimatas, todėl visą šią sistemą reikėtų vadinti agroekosistema. [1]

Kelių ar keliolikos atskirų rūšių populiacijų sambūvis tam tikrame plote vadinamas augalų bendrija arba fitocenoze. O kaip jau minėta , agrofitocenozės – tai ypatingos antropogeninės bendrijos iš kultūrinių augalų ir piktžolių. Jos yra sukurtos ir gamtoje gali egzistuoti tik nuolat prižiūrimos žmogaus. Pagrindiniai agrofitocenozės požymiai yra:
1) augalų karalystė, kultivuojama žmogaus;
2) piktžolių specifiškumas, nulemtas istoriškai;
3) bendrijų trumpaamžiškumas.
Lauko augalų bendrijoms būdinga vietovės sąlygų specifiškumas, sukuriamas ir reguliuojamas žmogaus.
Agrofitocenozėms būdingos visos savybės, kurias turi ir gamtinės bendrijos. Agrofitocenozėms ypač būdinga tokie analitiniai požymiai kaip rūšių sudėtis, ekologinė grupė ir gyvenimo forma, padengimas, dažnumas ir tankumas, struktūra, tarpusavio santykiai, bendrijų dinamika. [3]
Agrarinės ekosistemos Lietuvoje užima didžiausią plotą (53,7%), tačiau bioįvairovės požiūriu jos yra labiausiai nuskurdintos. Šios ekosistemos Lietuvoje mažiausiai tirtos. Pastaraisiais metais, privatizuojant žemę ir mažėjant žemės ūkio intensyvumui, didėjant plotų susiskaidymui ir įvairovei, daliai buvusių armenų dirvonuojant, užaugant pievomis ir krūmynais, mažiau naudojant trąšų ir chemikalų, taip pat nykstant melioracijos padariniams, agrarinėse ekosistemose didėja augalų, grybų ir gyvūnų kiekis. Lietuvos ūkyje plačiai naudojami miško (medienos, šalutiniai arba mažieji miško produktai – uogos, grybai, vaisiai, vaistiniai augalai), medžiojamos faunos, žuvų ir vėžių ištekliai. Biologinių išteklių naudojimą bei apsaugą reguliuoja Aplinkos ministerija. [4] ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-10-08
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai6 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis30.29 KB
Autoriusepsonas
Viso autoriaus darbų29 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasPilypavičius
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasAgronomijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Agrofitocenoze [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 18 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Pilypavičius
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą