Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Kultūrinių augalų bendrijos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kultūrinių augalų bendrijos

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Kultūrinių augalų kilmė. Kultūrinių ir laukinių augalų bendrijų paplitimas. Kultūrinės ir natūralios augalijos ypatybės. Natūralių ir kultūrinių augalų bendrijų struktūra. Bendras supratimas apie augalų bendrijų struktūrą. Natūralių augalų bendrijų struktūros tyrinėjimai. Augalų bendrijos funkcinės struktūros formavimas. Natūralių ir kultūrinių augalų bendrijų savybės. Išvados.

Ištrauka

Ūkinė žmogaus veikla – didžiulis gamtos pertvarkymo veiksnys. Šios veiklos rezultatas – savitų ekosistemų formavimasis. Tokia savita ekosistema yra ir dirbtinė žemės ūkio ekosistema, atsiradusi dėl kryptingos žmogaus ūkinės veiklos. Žmogus dirbtiniu būdu kuria laukus, pievas, ganyklas. Kuriant tokias dirbtines ekosistemas, panaudojama daug įvairių priemonių: sėjami tik itin produktyvūs augalai, ten, kur yra drėgmės perteklius, melioruojami laukai, jie tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis ir pan. Žmogaus sukurtas ekosistemas reikia nuolat stebėti ir reguliuoti.
Natūralios ir dirbtinės ekosistemos turi ne tik panašumų, bet ir skirtumų. Todėl žmogus, planuodamas žemės ūkio gamybą, norėdamas gauti geriausią ekonominį efektą, pasinaudoti natūralios sistemos pranašumais, turi atkreipti į tai dėmesį.
Natūralios ekosistemos – tai ekosistemos, kurios dėl natūralios atrankos susiformuoja gamtoje. Jos paprastai susideda iš daugybės rūšių. Vykstant natūraliai atrankai, gamtoje neišlieka silpnai prisitaikiusios organizmų formos. Susidaro sudėtinga, palyginti patvari, galinti save reguliuoti ekosistema. Natūraliose ekosistemose vyksta medžiagų apytaka, todėl augalų suvartojamos medžiagos vėl grįžta į dirvožemį, jo nenuskurdindamos.
Žmogaus kuriamų dirbtinių ekosistemų – agroekosistemų – komponentai parenkami atsižvelgiant į jų ūkinį vertingumą. Iš dirbtinių ekosistemų nemažai maisto medžiagų paimama kartu su derliumi arba iš vieno lauko pervežama į kitą, todėl čia nevyksta natūrali maisto medžiagų apytaka. Neatkuriant maisto medžiagų kiekio dirbtiniu būdu, dirvožemio derlingumas palaipsniui mažėja, o jo ūkinė vertė krenta.
Natūralių ekosistemų energijos šaltinis yra Saulė. Agroekosistemose be šio natūralaus šaltinio yra dar kitas – trąšos. Be žmogaus poveikio dirbtinės agroekosistemos negali gyvuoti ir būti produktyvios. Dirbtinėse ekosistemose, kaip ir natūraliose, tarp visų komponentų nusistovi tam tikri ryšiai. Pvz.: kviečių lauke sudėtingi biologiniai ryšiai susiformuoja tarp kviečių, piktžolių, žolėdžių vabzdžių, juos naikinančių plėšriųjų ir parazitinių vabzdžių, augalais mintančių smulkiųjų graužikų. Šiuos santykius reguliuoja žmogaus ūkinė veikla. [2]

Visi kultūriniai augalai yra kilę iš laukinių rūšių. Dabar pasaulyje kultūrinių augalų priskaičiuojama 2500-4000 rūšių ir dešimtys ar šimtai tūkstančių jų veislių.
P. Žukarskis nustatė 12 kultūrinių augalų kilmės genetinių centrų. Gana daug kultūrinių augalų yra kilę ne iš vieno, o iš dviejų ar daugiau genetinių centrų. Jų veislės skiriasi morfologinėmis, biologinėmis ir ekologinėmis savybėmis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-10-08
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai5 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis17.92 KB
Autoriusepsonas
Viso autoriaus darbų29 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasAgronomijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kulturiniu augalu bendrijos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą