Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Šakniavaisiai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Šakniavaisiai

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Šakniavaisių ir gumbavaisių cheminė sudėtis. Šakniavaisiai. Cukriniai runkeliai. Reikšmė. Auginimo rajonai, plotai ir derlingumas. Botaninis apibūdinimas. Biologinės savybės. Auginimo sąlygos. Veislės. Pašariniai runkeliai. Reikšmė. Auginimo rajonai, plotai ir derlingumas. Botaninė charakteristika ir biologinės savybės. Veislės. Vieta sėjomainoje. Morkos. Reikšmė. Botaninė charakteristika ir biologinės savybės. Veislės. Griežčiai ir ropės. Reikšmė. Botaninė charakteristika ir biologinės savybės. Burokėliai. Burokėlių veislių charakteristika. Petražolės. Pastarnokai. Salierai. Ridikai. Ridikėliai. Gumbavaisiai. Bulvės. Reikšmė. Auginimo rajonai. Derlius. Morfologinės savybės. Veislės. Vystymasis ir augimas. Topinambai. Manijoko krūmai. Batatas. Dioskorėjos. Išvados.

Ištrauka

Daržovėms galima priskirti daugiau kaip 1200 rūšių augalų, kurie priklauso 78 šeimoms. Iš jų 860 rūšių vienaskilčiai, 330 rūšių dviskilčiai. Vieni iš jų auginami kaip daržovės, kiti tiesiog priskiriami prie laukinių. Lietuvoje plačiai auginama apie 70 daržovių rūšių.
Daržovės skirstomos pagal botaninius požymius, vegtetacijos periodo ilgumą, panašią agrotechniką bei maistui vartojamas dalis.
Pagal botaninius požymius skirstoma pavyzdžiui į bastutinių, kryžmažiedžių, balandinių, moliūginių, ankštinių, graižažiedžių, lelijinių, šparaginių, notrelinių šeimos daržoves.
Pagal vegetacijos trukmę: vienmetės, dvimetės, daugiametės daržovės.
Pagal panašią agrotechniką: kopūstinės, šakniavaisinės, gumbavaisinės, lapinės, svogūninės, vaisinės, ankštinės, prieskoninės, daugiametės daržovės. [6]
Žmonių mitybos pagrindas yra ir ne tik grūdiniai, bet ir negrūdiniai augalai: šakniavaisiniai ir gumbavaisiniai augalai cukriniai runkeliai, bulvės, morkos, griežčiai, manijokai, batatai, diskorėjos ir kt. Jiems auginti nereikia didelių darbo sąnaudų. Be to, per ilgesnį vegetacijos laikotarpį jie pagamina daugiau angliavandenių nei grūdiniai ir ankštiniai augalai. [1]

Cheminė sudėtis priklauso nuo rūšies, veislės, subrendimo, rinkimo, transportavimo ir laikymo sąlygų.
Vanduo. Tai vienas iš nepakeičiamų komponentų žmogaus mityboje. Jis tirpina mineralines druskas, įeina į visų ląstelių bei audinių sudėtį. Šakniavaisių ir gumbavaisių drėgmė svyruoja nuo 75 iki 95 %. Labiausiai hidratuotos yra vakuolės - 95-98 % vandens. Ląstelėse didžiąją drėgmės dalį sujungia baltymai ir pektininės medžiagos. Kai tokia drėgmė, šakniavaisiai ir gumbavaisiai išlaiko pastovią formą dėl turgorinio slėgio, kuriuo ląstelės turinys slegia sieneles iš vienos pusės ir sienelė ląstelės turinį - iš kitos. Šakniavaisiams ir gumbavaisiams džiūstant, šis slėgis mažėja, jie praranda savo formą, o mirkant vėl didėja ir atsistato pirmykštė forma.[3] Pvz.: runkeliuose vidutiniškai būna 75% vandens, bulvėse – 80%. [2]
Angliavandeniai. Jie sudaryti iš anglies, vandenilio ir deguonies.
Angliavandeniai organizmui labai svarbūs kaip energetinė medžiaga. Jie taip pat dalyvauja baltymų ir riebalų apykaitoje. Angliavandeniai sudaro pagrindinę šakniavaisių ir gumbavaisių sausųjų medžiagų sudedamąją dalį. Jie skirstomi į monosacharidus (gliukozę, fruktozę, galaktozę, arabinozę, ksilozę), disacharidus (sacharozę, laktozę, maltozę) ir polisacharidus (krakmolą, pektinines medžiagas, glikogeną, hemiceliuliozę).
Angliavandeniai yra ištirpę syvuose ir kaupiasi vakuolėse. Nemažai jų yra morkose, batatuose, manijokuose ir kt.
Angliavandenių sudėtis priklauso nuo augalų rūšies: pavyzdžiui, bulvėse pagrindinę jų dalį sudaro gliukozė ir sacharozė. Morkose iš angliavandenių vyrauja sacharozė, šiek tiek yra gliukozės ir fruktozės.
Sacharozė - cukrinių runkelių cukrus. Sacharozės yra įvairių augalų lapuose, stiebuose, sėklose, vaisiuose, uogose, žieduose, šaknyse ir gumbuose. [3]
Svarbiausias polisacharidas mūsų mityboje yra krakmolas, kuris sudaro 80 % visų naudojamų angliavandenių. Daug krakmolo bulvėse, morkose ir kt. Krakmolas yra didelės molekulinės masės junginys, kurio organizmas negali pasisavinti. Virškinimo trakte veikiant spec. fermentams, krakmolas skyla į vis mažesnės molekulinės masės junginius - įvairius dekstrinus, šie į maltozę, o ši veikiama fermentų - į gliukozę, kuri jau rezorbuojama į kraują.
Pektinai - sukrešėjusios tarpląstelinės medžiagos, susidedančios iš didelės molekulinės masės angliavandenių. Pektinų turi burokėliai, morkos, ropės, ir kt. [4] ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-10-08
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis37.14 KB
Autoriusepsonas
Viso autoriaus darbų29 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasPilypavičius
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasAgronomijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sakniavaisiai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 19 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Pilypavičius
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą