Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Vandens režimas žemės ūkyje
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Vandens režimas žemės ūkyje

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Kritulių kiekis. Dirvožemio vandens režimas ir vandens balansas. Vandens laidumas. Dirvožemio vandens sąlygos. Biogeninių medžiagų išplovimas. Vandens ciklas. Išvada.

Ištrauka

Gamtoje iš stacionarių vandens išteklių tik 2,53% vandens yra gėlo, o prieinama naudoti tik 0,76% visų vandens išteklių. Litosferoje yra apie 1 000 000 000 km3 vandens; jis įeina į mineralų, uolienų sudėtį. Daug jo susitelkę Žemės mantijoje (13 - 15 mlrd. km3); iš jos kasmet į paviršių (per vulkaninius procesus) patenka apie 1 km3 vandens. Gamtinis vanduo turi daug ištirpusių organinių ir neorganinių medžiagų.
Vanduo yra gyvosios materijos Žemėje komponentas, svarbiausia terpė, kurioje vyksta organizmų medžiagų apykaita. Manoma, kad vandenyje atsirado gyvybė. Per evoliuciją kai kurie vandens augalai ir gyvūnai prisitaikė gyventi sausumoje, bet vanduo buvo ir yra svarbiausias jų aplinkos veiksnys, daugelio fermentinių reakcijų substratas. Į organizmo medžiagas vanduo įsijungia fotosintezės metu. Organizmų skysčiuose (limfoje, kraujyje, virškinimo sultyse, vakuolių sultyse) vanduo daugiausiai yra laisvas, o ląstelėse, audiniuose - susijungęs su baltymais, kitais organiniais junginiais. Vanduo palaiko ląstelių ir audinių turgorą, išnešioja maisto medžiagas ir jų apykaitos produktus, padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir daugelį kitų gyvybės procesų. Dės vandens stokos organizmų gyvybinės funkcijos sutrinka ir jie greit žūva. Tik ramybės būsenoje esančios kai kurios gyvybės formos (pvz. sporos, sėklos) apsieina be vandens.

Lietuvoje iškrinta maždaug 650-850 mm kritulių, iš jų šiltuoju metų laiku – 390-580 mm. [3] Tas kiekis įvairiose Lietuvos vietose būna nevienodas: vakariniame Žemaičių aukštumų šlaite jis yra pats didžiausias – 844 mm, o Mūšos lygumoje mažiausias – 509 mm. Be to, lietingais metais jis gali būti net 1,5 karto didesnis, o sausais – perpus mažesnis, negu metinė norma. Apie 60 % metinio kritulių kiekio tenka šiltajam laikotarpiui. Šiltuoju metų laiku kritulių iškrinta du kartus daugiau negu šaltuoju. Per metus būna 160-175 dienos su krituliais. Lietuvoje kartais pasitaiko ir stiprių liūčių, kai per parą iškrinta 100 mm ir daugiau kritulių.
Krituliai iškrinta labai netolygiai. Vienuose rajonuose jų būna perteklius, kitur trūkumas.
Krituliai ir atmosferos drėgmė augalams yra svarbiausias vandens šaltinis.
Pagal kritulių kiekį Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, nes ne visas kritulių kiekis gali išgaruoti. Tokius didelius svyravimus sukelia stambių reljefo formų, lygumų ir aukštumų kaita.
Lietingiausia Lietuvoje liepa ir rugpjūtis (79-77 mm), rytinėje respublikos dalyje – birželis, o pajūryje – rugsėjis. Mažiausiai kritulių iškrinta vasario, kovo (33-36 mm) mėnesiais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-10-08
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai8 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis23.43 KB
Autoriusepsonas
Viso autoriaus darbų29 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasPilypavičius
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasAgronomijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vandens rezimas zemes ukyje [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Pilypavičius
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą