Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Žemės ūkio gamybos sėkmė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žemės ūkio gamybos sėkmė

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Faktoriai, lemiantys agrarinės gamybos siekius. Žemės ūkis ir jo savumai. Žemės ūkio gamybos suskirstymas. Žemės ūkio mokslo vaidmuo. Dirvožemis ir jo derlingumas. Žemė. Pagrindiniai gamybos fondai. Darbo jėgos ištekliai. Išvada.

Ištrauka

Agroekologija atspindi žemės ūkio gamybą ir jos pasekmes visai likusiai aplinkai. Ji siejasi su žemės ūkio produkcija, žemės ūkio gamybos stabilumu, naujomis technologijomis ir jų įtaka aplinkai. Kadangi svarbus žemės ūkio objektas yra augalai, jiems skiriamas didžiausias dėmesys. Bet žemės ūkis neįsivaizduojamas be gyvulininkystės ir žemės.
Kadangi viskas nukreipiama į žmogų, todėl socialiniai klausimai analizuojami. Žemės ūkis keičia ir transformuoja gamtines sistemas ir paverčia jas antropogeniniais dariniais: arimais, sodais, pievomis ir kt.
Žemės ūkis yra svarbiausia sritis. Saulės energija paverčiama į maistą, kuris žmones aprūpina energija. Žemės ūkiui priskiriama žvejyba, medžioklė. Žemės ūkio gamybos sėkmė priklauso nuo fizinės erdvės, žemės derlingumo ir kitų resursų, nuo politinės sistemos, ekonomikos, mokslo ir technikos išsivystymo. Žemės ūkio mokslas yra persipinęs su botanika, biologija, dirvotyra, ekologija ir kitais mokslais.
Žemės ūkio gamyba yra viena seniausių žmogaus gamybinės veiklos sričių. Istorikai nurodo, kad Lietuvos teritorijoje žemdirbyste žmonės pradėjo verstis daugiau kaip prieš du tūkstančius metų, o kituose kraštuose ir dar seniau. Žemės ūkis, kaip žmonių gamybinės veiklos sritis, nuo kitų gamybos šakų skiriasi tuo, kad tik čia augalai kaupia atsrūvančią į žemę saulės energiją. Augaluose ši energija pakinta ir susikaupia vaisiuose, grūduose, gumbuose. Taigi augalai bei jų derlius yra lyg ir saulės energijos konservai. Vėliau, vartojami maistui ir pašarui, šie produktai maitina ir šildo organizmą, atiduodami jam tą pačią, iš saulės gautą energiją. Tuo požiūriu žemės ūkiui negali prilygti nė viena gamybos šaka. Pramoninėje gamyboje dažniausiai tik perdirbama žemės ūkio ar kitos rūšies žaliava, naudojant elektros ar kitokią energiją. Nuo pramonės žemės ūkis skiriasi ir darbo sezoniškumu. Saulės energija srūva į žemę nevienodai. Vasarą jos būna daug, Žiemą - mažai. Su tuo susijęs ir žemės ūkio darbų sezoniškumas laukininkystėje. Pavasarį, vasarą ir ypač rudenį darbo daug, o žiemą - mažiau. Svarbi žemės ūkio gamybos ypatybė yra ta, kad čia darbo sėkmė, derlius ir jo sudorojimas pri-klauso nuo meteorologinių sąlygų. Geri metai - daug saulės ir pakankamai lietaus, - vadinasi, bus geras ir derlius. Ir priešingai, lietinga, šalta, nesaulėta vasara būdinga nederlingiems metams. Sausringoje zonoje derlius priklauso nuo kritulių. Jeigu gausiai ir laiku palijo, bus geras derlius. Tačiau žmonės palaipsniui pradeda tvarkyti ir šiuos reiškinius. Per daug šlapios žemės sausinamos, o per sausos — lietinamos. Mokslininkai jau pradeda po truputį reguliuoti ir kritulius.. Ateityje žemės ūkis dar mažiau priklausys nuo meteorologinių sąlygų. Daržinin-kystėje meteorologinės sąlygos turi mažiau įtakos, nes ten naudojami šiltnamiai ir inspektai.[1]
Svarbiausias žemės ūkio uždavinys – aprūpinti žmones maistu, o pramonę – kai kuriomis žaliavomis. Visi žemės ūkio produktai priklauso organinių medžiagų grupei. Jų gamyba remiasi žaliųjų augalų sugebėjimu panaudoti saulęs spindulių energiją neorganinių junginių sintezei į organinius junginius. Augalų sukurtas organines medžiagas žmogus gali panaudoti tiesiogiai arba gyvulių ir pramonės įmonių perdirbtu pavidalu. Tuo būdu augalai yra pirmoji svarbi žemės ūkio gamybos priemonė, o kartu ir pagrindinis žemės ūkio gamybos produktas. Skirtingai nuo pramonės gamybos, augalų, kaip žemės ūkio produkto, masė didėja pačiame gamybos procese. Dėl to galutinis gamybos produktas - kultūrinių augalų derlius - keliariopai viršija gamybas pradžioje panaudoto produkto - sėklinės medžiagos kiekį.
Augalams augti ir organinei medžiagai kurti ba saulės spindulių energijos dar reikalingas vanduo ir mineraliniai junginiai, kuriuos augalai gauna iš žemės. Taigi žemė yra antroji labai svarbi žemės ūkio gamybos priemonė. Skirtingai nuo pramonės gamybos, kur paprastai gamybos priemonės (mašinos, pastatai) laikui bėgant susidėvi, - žemė niekuomet nenusidėvi. Priešingai, jei ji teisingai dirbama ir prižiūrima, jos pajėgumas aprūpinti augalus vandeniu ir mineraliniais junginiais kyla ir ji pati nuolat gerėja. Tuo būdu žemės ūkyje žemė, kaip ir augalai, yra kartu gamybos priemonė ir gamybos produktas. Dėl šių priežasčių žemės ūkis kartais yra priskiriamas kuriamosios pramonės kategorijai, tuo tarpu kai kitos gamybos šakos – paruošiamosios ir apdirbamosios pramonės kategorijoms. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-10-08
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis14.59 KB
Autoriusepsonas
Viso autoriaus darbų29 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasPilypavičius
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasAgronomijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zemes ukio gamybos sekme [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Pilypavičius
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą