Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Žieminiai rugiai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žieminiai rugiai

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Augalo biologinės savybės ir morfologiniai ypatumai. Reikšmė. Kilmė ir botaninis apibūdinimas. Paplitimas ir derlingumas. Veislių parinkimas ir aptarimas. Derliaus dydis ir jo kokybė. Tręšimo ypatumai. Vieta sėjomainoje ir priešsėlių parinkimas. Pasėlio struktūros planavimas. Dirvožemių paruošimas sėjai. Pagrindinis žemės dirbimas. Priešsėjinis žemės dirbimas. Sėjos darbai. Sėklų kokybė ir jos ruošimas sėjai. Sėklos ruošimas sėjai. Sėjos laiko nustatymas. Sėjos būdų parinkimas. Rugių augimo tarpsniai. Derliaus nuėmimo laikas ir būdai. Išvada.

Ištrauka

Javų auginimas mūsų respublikoje yra viena iš svarbiausių augalininkystės šakų. Javai ūkiuose sudaro apie 50 % laukininkystės produkcijos. Palyginus su kitomis respublikomis Lietuvoje javai gana gerai dera. Dabar mūsų respublikoje javų sėjama kur kas daugiau negu prieš dešimtmetį. Iš javų daugiausia sėjama miežių – 439,6 tūkst.ha. Perpus mažiau žieminių kviečių – 228,7 tūkst.ha, rugių – 167,5 tūkst.ha. Rugių derlius – 22,2 cnt/ha.
Daugiausia javų sėti tinka ūkiuose, neauginančiuose techninių kultūrų. Linininkystės ūkiuose paranku turėti mažiau javų negu auginančiuose cukrinius runkelius ar bulves, nes linarūtė dažnai sutampa su javapjūte, be to linams, kaip ir javams, reikalingi geri priešsėliai. Paprastai didesnis javų procentas pasėlių struktūroje esti tuose ūkiuose, kurių naudmenose daugiau sukultūrintų pievų ir ganyklų, sausų arba uždaru drenažu nusausintų žemių. Labai lengvose žemėse, kur daugiametės žolės neauga, javams reikia skirti didesnį plotą. Javų plotus reikia riboti labai kalvoto reljefo ūkiuose, kur daugiau naudos duoda daugiametės žolės.
Dabar žieminių kviečių sėjama daugiau nei rugių. Anksčiau buvo atvirkščiai. Beveik visur daugiausia auginama miežių. Javų, kaip ir kitų pasėlių, struktūrą ūkyje lemia nemaža aplinkybių: dirva, tręšimas, poreikiai ir kt. Kai kuriuos javus (kviečius, miežius) rizikinga dažnai sėti toje pačioje vietoje, nes jie jautrūs priešsėliams. Be gero priešsėlio ir derlingiausia kultūra netenka savo vertės. Kai ūkyje auginama įvairių javų, geriau paskirstyti sezoninius darbus, kai kuriais metais sumažėja bendro derliaus svyravimai.
Mažai derlingose lengvose, taip pat ir geresnėse žemėse, kur menkas gamybos intensyvumas, turi vyrauti rugiai, nes derliaus atžvilgiu jie čia beveik neturi konkurentų. [2]
Varpiniai javai auginami visuose žemynuose. Daugelis kultūrų (kviečiai, ryžiai, rugiai, miežiai) yra maistiniai, o kiti pašariniai. Iš varpinių javų daugiausia auginama kviečių (Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje), miežių (Europoje, Azijoje), rugių (Europoje), avižų (Europoje, Šiaurės Amerikoje). Daugiausia rugių auginama Lenkijoje. [1]

Žieminiai rugiai (Secale cereale L.) – vieni iš svarbiausių duoninių javų. Rugių grūdai turi vidutiniškai 12,2 % baltymų, 69,1 % angliavandenių, 1,8 % riebalų, B grupės vitaminų, vitamino E, fermentų. Iš ruginių miltų kepama įvairių rūšių labai maistinga duona. Rugių grūdai ir malimo atliekos yra geras koncentruotasis pašaras gyvuliams. Kilograme grūdų yra 1,18 pašarinio vieneto. Grūdai vartojami kombinuotųjų pašarų, spirito, krakmolo ir sirupo pramonėje.
Ruginiai šiaudai daugiausia tinka kraikui, bet kartais jie gali būti naudojami ir kaip stambiųjų pašarų pakaitalas. Be to, ruginiai šiaudai ir pelai kartais dedami kaip priedas silosuojant sultinguosius pašarus.
Pavasarį žieminių rugių vegetacija prasideda anksčiau už žieminių kviečių, nes jiems reikia mažiau šilumos. Todėl jie sėjami gryni žaliajam pašarui. Kaip pagrindinis sėjomainos augalas žieminiai rugiai per metus duoda pusantro karto ir daugiau pašarinių vienetų negu mišiniai arba kukurūzai bei tarpiniai augalai.
Didelis žieminių rugių privalumas tas, kas jie neblogai dera lengvose žemėse, kur kiti javai blogiau dera. Tokių dirvų Lietuvoje yra apie trečdalis, ir labai svarbu jas tinkamai panaudoti. [1] ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-10-08
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai3 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis21.18 KB
Autoriusepsonas
Viso autoriaus darbų29 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasPilypavičius
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasAgronomijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zieminiai rugiai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Pilypavičius
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą