Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP)

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Bendroji Europos Sąjungos agrarinė politika. Bendra žemės ūkio politikos (BŽŪP) istorija. Bendri žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslai (Romos sutarties 39 str.). Bendri žemės ūkio politikos (BŽŪP) plėtojimo principai. Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) taikymas naujosiose narėse. Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos naujovės. Pereinamieji laikotarpiai išlieka. Sprendimai, kuriuos gali priimti pačios naujosios narės. Bendrosios žemės ūkio politikos reformos. 1992 metų reformos tikslai. MacSchary reformos tikslai. 1997 metų reforma – naujos iniciatyvos. Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) lėšos. Produktų supirkimo kainos. Finansinis solidarumas. Išvada.

Ištrauka

Žemės ūkis – tai ne tik tradicinė produkcija, tolesnis perdirbimas ir ūkininkų aprūpinimas sėkla, trąšomis, pašarais, augalų apsaugos priemonėmis bei agrarine technika, bet ir regioninė struktūrinė politika bei aplinkos ir gamtos apsauga. Kitaip tariant, žemės ūkio politika yra integralus žmonių gyvenimo kaimiškose vietovėse gerinimo faktorius. Europos Sąjunga numatė visų šių sričių priemones ir parengė programas, kurios galės būti pritaikytos ir Lietuvoje.
Europos Sąjunga valstybių ir vyriausybių vadovų 1999 m.kovo mėnesį Berlyno taryboje numatė šalims kandidatėms labai reikšmingą finansinę paramą, kuri bus suteikta nuo 2000 iki 2005 metų.
Naujas Pasaulinės prekybos organizacijos derybų raundas Sietle numatys prievoles mažinti savų žemės ūkio produktų apsaugą, bet ir sudarys papildomas galimybes šalims savo gaminius realizuoti Europos ir trečiųjų šalių rinkoje.
Kalbant apie pereinamąjį laikotarpį, Lietuvoje turėtų atsirasti verslo ūkio šakos, kur ir lietuviai dar kurį laiką būtų suinteresuoti taikyti muitus ar kitus importo apribojimus. Dėl kompensacijų išmokų nėra ko abejoti. Lietuvoje priartėjimas prie ES žemės ūkio produktų kainų lygio apskritai siesis ne su kainų kritimu, o su jų padidėjimu.
Modernusis žemės ūkis kapitalinių įdėjimų atžvilgiu yra intensyvus. Vokietijoje šiuo metu vienai darbo vietai žemės ūkyje tenka 250 tūkst.eurų, t.y. apie milijoną litų, įskaitant apsirūpinimą žeme, pastatais, mašinomis, galvijais bei įrengimais. Šitokia priklausomybė verčia atkreipti dėmesį į Lietuvoje kol kas nepakankamai ištobulintą agrarinį kreditą.

Ilgą laiką žemės ūkio politika besivienijančioje Europoje užėmė svarbią vietą. Šalys, ES narės, susitarė aukoti savo nacionalinio suverenumo dalį, kad būtų vienodos bendros politikos žaidimo taisyklės, ir šiandien jos galioja.
Nuo 1962 m.palaipsniui įgyvendinami bendri agrarinės politikos reikalavimai. Jie pagrįsti 3 pagrindiniais principais: rinkos vientisumu, bendrų interesų pirmenybe ir finansiniu solidarumu.
Agrarinė politika yra pagrindinė visos ES politikos sritis. Ji buvo pirmtakas vidinės rinkos, kuri numato laisvą prekių judėjimą, paslaugų, kapitalo bei laisvo kilnojimosi teisę visose 15 ES šalių. Ji turi įtakos bendram politiniam ir ekonominiam visuomenės vystymuisi.
Bendros rinkos pagrindai ir bendra agrarinė politika patvirtinta ES sutartyje. Čia nusakyti pagrindiniai tikslai:
1. Žemės ūkio našumo kėlimas skatinant technologijų pažangą, žemės ūkio gaminių kokybės gerinimą, kuo efektyviau panaudojant darbo resursus.
2. Stabilios rinkos.
3. Užtikrintas aprūpinimas.
4. Tiekimas vartotojams prieinamomis kainomis.

Šalių narių Stresa konferencija po ES įkūrimo sutarties įsigaliojimo 1958 m. nurodė pagrindines agrarinės politikos kryptis. Stresa konferencijos darbui įtakos turėjo to meto situacija, bet išvados visų nuostabai yra aktualios ir šiandien. Europos žemės ūkio etalonu buvo pripažintas šeimos ūkis. Reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad kiltų šeimos ūkio pajėgumas ir konkurencingumas. Būtina rasti pusiausvyrą tarp gamybos ir realizavimo galimybių, atsižvelgti skirstant darbus. Gamybos gerinimo pastangos neturi skatinti perteklinės produkcijos gamybos. Tuo pat metu turi būti galimybė padėti nukentėjusioms sritims ir ūkiams įvykdyti reikalingus peorganizavimus, perkvalifikuoti žemės ūkio darbo jėgą, palaipsniui išspręsti periferinių gamyklų rentabilumo problemas.
Bendra agrarinė politika iš pradžių buvo įvesta 6 šalyse. Tada Europoje maisto produktų gamyba buvo deficitinė. Vidaus kainos ir pajamos buvo remiamos intervenciškai superkant arba apsaugos priemonėmis, o jei to nepavykdavo padaryti, gamintojams ir perdirbėjams skirdavo subsidijų, tiems žemės ūkio gaminiams, kurių kainos buvo aukštesnės už pasaulines.

Rinkos politika nuo 6-ojo dešimtmečio remiasi 3 minėtais postulatais:
1. rinkos vientisumu;
2. bendrijos pirmumu;
3. finansiniu solidarumu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-10-13
DalykasŽemės ūkio referatas
KategorijaŽemės ūkis
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis23.26 KB
Autoriusepsonas
Viso autoriaus darbų29 darbai
Metai2003 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasM. Jure
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bendra zemes ukio politika (BZUP) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • M. Jure
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą