Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Miškininkystė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Miškininkystė

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051525354555657585960616263646566676869707172737475767778798081828384858687888990919293949596979899100101102103104105106107108109110111112113114115116117118119120121122123124125126127128129130131132133134
Aprašymas

Miško ekologija ir saugomos teritorijos. Miško fitocenozės pagrindiniai komponentai, jų apibūdinimas. Medžių diferenciacija ir eliminacija. Medžių klasifikacijos: Kairiūkščio, Krafto. Šviesos pasiskirstymas miške ir jį sąlygojantys veiksniai ir reguliavimo veiksniai. Miško įtaka oro sudėčiai ir kokybei. Fitoncidai. Miško įtaka oro ir dirvos temperatūrai. Miško įtaka kritulių kiekiui , jo pasiskirstymas miške. Vėjo poveikis miškui. Miško įtaka vėjui. Miško įtaka dirvodarai. Miško nuokritos, paklotė. Ūkinės veiklos ir rekreacijos įtaka miškui. Miško ekosistemų kaitos samprata. Miško tipologija Lietuvoje. LT miško tipai. Lietuvos miškai, gamtiniai regionai, jų charakteristika. Nacionalinės saugomos teritorijos ir "Natūra 2000" (steigimas ir tvarkymas). Saugomų teritorijų klasifikacija Lietuvoje. Saugomų teritorijų rūšys ir jų apibūdinimas. Ūkininkavimo ypatumai saugomose teritorijose. Miško atkūrimas ir įveisimas. Vaisių (kankorėžių) bei sėklų charakteristika. Sėklų ruoša ir laikymas. Sėklinė bazė ir jos kūrimas bei priežiūra. Sėklų kilmės autentiškumas, kokybės rodikliai ir jų kontrolė. Sėklų paruošimas sėjai. Miško sėjinukų auginimas atvirame grunte. Miško sodinukų su laisva šaknų sistema auginimas. Miško sodinukų auginimas apribotomis šaknimis. Sumedėjusių augalų vegetatyvinio dauginimo būdai. Miško atkūrimo ir įveisimo būdai ir jų parinkimas. Miško žėlimo skatinimas. Želdinių rūšys, tikslinė paskirtis. Želdinimo rūšys, metodai ir būdai. Medžių ir krūmų sąveika mišriuose želdiniuose ir jos reguliavimas įveisiant želdinius. Paprastųjų pušų želdinimas. Paprastųjų eglių želdinimas. Paprastųjų ąžuolų želdinimas. Juodalksnių ir beržų želdinimas. Medynų ir krūmynų pertvarkymas (rekonstrukcija). Medynų formavimas ir kirtimai. Pagrindinių kirtimų rūšys ir jų taikymas. Plyni kirtimai, jų taikymas ir klasifikacija. Pagrindiniai plynų ir biržinių kirtimų elementai. Atvejiniai ir atrankiniai kirtimai, būdai ir taikymas. Pagrindinių kirtimų ypatumai atskirų rūšių medynuose. Biologiniai ir ūkiniai ugdymo kirtimų tikslai. Ugdymo kirtimų rūšys. Ugdymo kirtimų metodai ir būdai. Optimalus medyno tankumas ir jo nustatymo būdai. Maksimaliai produktyvių grynų medynų modulių sudarymo principai. Ugdymo kirtimų įtaka medžių ir medynų prieaugiui. Šviesinio ir gryno papildomo prieaugio esmė. Ugdymo kirtimų pradžia, intensyvumas ir kartojimas. Ugdymo kirtimų eiliškumas. Ugdymo kirtimų savitumai pušynuose ir eglynuose. Ugdymo kirtimų savitumai ąžuolynuose ir uosynuose. Ugdymo kirtimų savitumai beržynuose ir drebulynuose ir eglės – minkštųjų lapuočių medynuose. Plynų ir neplynų kirtimų privalumai ir trūkumai. Miško apsauga. Svarbiausi eglės liemenų kenkėjai, jų židinių susidarymo priežastys ir kovos priemonės. Pagrindiniai pušų spyglių kenkėjai ir apsauginės priemonės. Sanitariniai kirtimai spygliuočių medynuose. Vabzdžiagaudžiai medžiai. Eglės ir pušies šaknų puviniai. Medienos puvinių tipai ir klasifikacija. Centriniai kamieno ir žaizdų puviniai. Miško gaisrų prognozavimo būdai ir gaisringumo klasės. Prevencinės (profilaktinės) priešgaisrinės priemonės. Pažeminiai gaisrų gesinimo būdai ir taktikos variantai. Dendrometrija. Medžio stiebo forma ir liemeningumas: formrodžiai, formos koeficientai ir formos rodikliai. Stačiojo miško apskaita pagal stiebų tūrio lenteles. Lentelių klasifikacija. Lietuvoje naudojamų medžių tūrio struktūros lentelių analizė. Medynų sortimentacija, naudojami metodai ir tikslumas. Biržių atribojimas, apmatavimas ir kirstinų medžių tūrio nustatymas. Kirstinų medžių kokybės nustatymo požymiai biržėje, jų ženklinimo tvarka. Sudaroma biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentacija. Medyno tūrio prieaugis, jo klasifikacija, dėsningumai ir nustatymo būdai. Apvalios medienos tūrio nustatymas vienetiniu metodu: matavimo tikslumas ir leistinos paklaidos. Apvalios medienos, matuojamos grupiniu metodu, matavimo tikslumas ir leistinos paklaidos. Apvalios medienos gaminių kokybės klasės nustatymo procedūra. Pagrindinių medžių rūšių fizikinės savybės Pagrindinės medienos ydos. Valstybinės miškų inventorizacija: metodai ir turinys. Valstybinės miškų fondo apskaitos tvarka, turinys ir periodiškumas. Pavienė (kadrinė), maršrutinė (plyšine), ištisine (panoramine) AFA. Miškų aerofotonuotrauka ir jos kontūrinis ir taksacinis dešifravimas. Aerofotonuotraukų geometrinės savybės: centrinė projekcija, koordinačių sistemos LKS-94, išorinio orientavimo elementai, mastelis, aerofotonuotraukų stereospora. Stereoskopinis regėjimas. Aerofotonuotraukos paveikslas-marginys. Tiesioginiai (fotometriniai, morfologiniai) ir netiesioginiai (landšaftiniai) požymiai. Aerovaizdo iškraipymo priežastys. Distancinės miško inventorizacijos rūšys. Aerofotonuotraukų panaudojimas LT miškų inventorizacijoje. Miško ūkio objektų AFA dešifravimo metodikos ypatumai. AFA matuojamasis ir analizinis dešifravimas. Miško eksploatacija. Medienos ruošos technologijų klasifikavimas. Paruošiamieji medynų kirtimų darbai. Medžio pjovimo motoriniu pjūklu pagrindiniai veiksmai. Vėjavartų, vėjalaužų tvarkymo technologija. Specialieji darbų saugos reikalavimai kertant medynus. Medynų kirtimo mašinomis technologinis procesas. Medienos ištraukimo procesas ir priemonės. Sortimentinės ir stiebinės medienos ruošos technologijų palyginimas. Medienos ruošos procesų poveikis miško aplinkai. Medienos transportavimo automobiliais technologiniai reikalavimai. Medienos sandėlių paskirtis, klasifikavimas ir pagrindinės technologinės funkcijos. Pagrindiniai lentpjūvybos technologijų tipai. Lentpjūvių produkcija. Išeigos. Medienos džiovinimo proceso dėsningumai. Konvekcinės medienos džiovyklos. Dirbtinis džiovinimas yra pagrindinis džiovinimo būdas. Atsižvelgiant į šilumos perdavimą gali būti. Miškotvarka. Miško tolydaus naudojimo principas. Normalaus miško teorija. Miškų grupės ir pogrupiai. Miško brandos. Lietuvoje miškotvarkos skaičiuojamos biržės. Poūkiai (ūkinės sekcijos) ir medynų kirtimų amžiai. Vidinės miškotvarkos projektas objektas, tikslas, uždaviniai, reikalavimai, turinys. Miško ekonomika ir gamybos organizavimas. Miško ūkio, kaip ūkio šakos, ypatumai. Gamybos kaštų apskaita pagal gaminamus objektus. Grynos diskontuotos pajamos miško ūkyje. Darbo organizavimas rangos būdu pagrindai. Miškų urėdija, jos veiklos ekonominiai – finansiniai pagrindai. Nenukirsto miško taksos kainos ir jų panaudojimas miško ūkyje. Kolektyvinė sutartis miškų urėdijose, jos turinys. Darbo užmokesčio organizavimo pagrindai ir darbo užmokesčio formos. Darbo laiko struktūra darbuotoju atžvilgiu. Darbo organizavimo pagrindai. Darbo laiko sąnaudų tyrimo būdai. LT miškų ekonominis vertinimas. Miško ūkio valdymas. Lietuvos miško ūkio valdymo sistema (urėdijų) valdymo sistema. Miško ūkio valdymo metodai. Valdymo funkcijos ir funkcinės sritys. Miško įmonės personalo organizavimas (sudėtis, planavimas, parinkimas, darbo vertinimas ). Valdymo procesas ir technologija. Miško teisinių aktų sistema. Miškų įstatymas.

Ištrauka

Vienas svarbiausių miško ekosistemos komponentų yra fitocenozė. Fitocenozė - tai tam tikros augavietės augalų rūšių visuma, su jai būdinga sandara. Miško fitocenozei yra būdinga tai, kad fitocenozes formuoja sumedėję augalai - medžiai. Miško fitoccnozės pagrindiniai komponentai yra medynas, pomiškis ir trakas, gyvoji dirvožemio danga ir paklotė.
Medynas susideda iš horizontaliai ar vertikaliai susivėrusių medžių, sudarančių vieną ar kelis ardus. Pagal ardų skaičių medynai skirstomi į paprastus ir sudėtinius (2 ar 3 ardai). Viršutinį pirmą ardą sudaro aukščiausi medyno medžiai. Paprastai antrame arde auga ūksminių, lėčiau augančių rūšių medžiai. Medynų ardai gali būti aiškūs, arba neaiškūs. Daugiaardžių medynų privalumai:
1. Didesnis lajų paviršius, tolygiau pasiskirsto šviesa arduose, todėl didesnis fotosintezės produktyvumas;
2. Žemutinių ardų medžiai geriau apsaugoti nuo mikroklimato svyravimų;
3. Įvairesnė medžių rūšinė sudėtis, dirvos mikroflora ir mikrofauna;
4. Šaknų sistema labiau išvystyta;
5. Miškas atsparesnis kenkėjams, ligoms, gaisrams, audroms.
Pagal medynų sudėtį medynai skirstomi į grynus (sudarytus iš vienos rūšies) ir mišrius (sudarytus iš dviejų ir daugiau rūšių). Gryni ir mišrūs medynai formuojasi priklausomai nuo gamtinių išorinių priežasčių ir žmogaus ūkinės veiklos. Atšiauresnio klimato sąlygomis nederlinguose dirvožemiuose savaime dažniausiai formuojasi gryni medynai. Palankesnėmis klimato sąlygomis derlinguose dirvožemiuose savaime dažniausiai formuojasi mišrūs miškai.
Mišrūs medynai geriau panaudoja šviesą, dirvožemio maistines medžiagas. Mišriuose medynuose sparčiau vyksta nukritusių lapų, spyglių, šakučių ir kitų žuvusių medžių dalių puvimo procesai. Mišrūs medynai atsparesni vėjavartai, vėjalaužai, gaisrams, ligoms bei kenkėjams. Mišriuose medynuose didesnė rūšių įvairovė. Tačiau grynus medynus lengviau želdinti, prižiūrėti ir eksploatuoti. Gryni medynai pranašesni nederlinguose dirvožemiuose ekstremaliose sąlygose.
Pagal amžių medynai gali būti vienaamžiai, kai juos sudarančių medžių amžiaus svyravimas yra vienos amžiaus klasės ribose ir įvairiaamžiai, kai medžių amžius svyruoja kelių amžiaus klasių ribose. Vienaamžiai medynai formuojasi po vėjovartų, gaisrų, iškirtus medynus plynai. Įvairiaamžiai medynai susiformuoja nesuardžius medyno ilgainiui, iškrentant pavieniams medžiams ar kertant medžius atrankiniu būdu. Įvairiaamžiuose medynuose daugiau geresnių techninių savybių medžių, jie atsparesni gaisrams, produktyvesni.
Pagal kilmę medynai skirstomi į natūralius ir kultūrinius. Natūralūs gali būti sėklinės ir vegetatyvinės kilmės. Spygliuočiai medynai visada būna sėklines kilmės. Kirtavietėse ir degimuose lapuočių žėliniai dažniausiai būna vegetatyvinės kilmės. Vegetatyvinės kilmės medynai jaunystėje auga daug sparčiau nei sėkliniai, tačiau vėliau sėklines kilmės medynai perauga vegetatyvinius.
Medynui charakterizuoti dažnai nustatomi šie rodikliai: bonitetas, skalsumas, glaudumas, tankumas ir kt. Bonitetas - tai produktyvumo rodiklis, nustatomas pagal medyno vidutinį aukštį ir amžių. Bonitetas parodo miško augavietės našumą. Skalsumas - tai medžių skerspločių suma krūtinės aukštyje. Glaudumas - tai medžių lajų dangos projekcijos ploto santykis su visu medyno plotu. Nuo glaudumo priklauso šviesos ir temperatūros režimas palajyje, miško atžėlimas. Tankumas - tai medžių kiekis l ha.
Pomiškis - tai medyne po medžių lajomis augantys medžiai, iš kurių gali susiformuoti naujas medynas. Pomiškiui priskiriami 2 metų ir vyresni medeliai, kurie ne aukštesni kaip 4 metrai. Pomiškio išsilaikymas priklauso nuo apšvietimo, rūšies biologinių, savybių, dirvožemio sąlygų. Pomiškis gali būti sudarytas iš tų pačių rūšių kaip medynas arba ir kitų rūšių. Dažnai pomiškis būna sėklinės kilmės, susidaro medyno dangos prošvaistėse, vėjavartų, vėjalaužų vietose ant kelmų bei mikropakilimų. Miškininkystės požiūriu pomiškis vertinamas teigiamai, kertant medyną jis saugomas. Esant pakankamam pomiškio kiekiui nereikia želdinti, sutrumpėja naujo medyno išauginimo laikotarpis.
Traką sudaro krūmai arba po miško danga esantys medžiai, negalintys tomis sąlygomis sudaryti medyno. Lietuvoje trake labiausiai paplitę krūmai yra šaltekšnis, šermukšnis lazdynas, kadagys.
Trako pakritos praturtina dirvožemį, gerina humuso kokybę. Trakas trukdo paviršiaus vandeniui nutekėti, taip apsaugodamas dirvožemį nuo erozijos. Trakas sudaro palankias gyvenimo sąlygas paukščiams bei žvėrims.
Miškininkystės požiūriu trakas vertinamas įvairiai. Retas ar vidutinio tankumo trakas gali palankiai veikti atžėlimą. Labai tankus trakas gali trukdyti miškui atželti. Kai kurios trako rūšys gali būti ligų tarpininkai (pvz. ieva eglės kankorėžių, serbentai veimutinės pušies rūdims).
Gyvoji dirvožemio danga tai puskrūmiai, krūmokšniai, žoliniai augalai bei samanos. Gyvoji dirvožemio danga yra geras augavietės sąlygų indikatorius. Ji turi didelę reikšmę dirvožemio faunos įvairovei.
Gyvosios dirvožemio dangos sudėtis priklauso nuo klimatinių, dirvožemio sąlygų, medyno ypatumų, gyvūnijos, žmogaus ūkinės veiklos. Daugelis augalų yra vertingi vaisiniai, vaistiniai augalai. Tačiau gyvoji dirvožemio danga gali trukdyti medžių sėkloms sudygti, konkuruoja su daigais dėl šviesos, maisto medžiagų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-11-13
DalykasŽemės ūkio konspektas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKonspektai
Apimtis133 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis504.5 KB
Autoriusloreta
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasMažeika
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasMiškų ir ekologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word ATS 2008 miskininku valstybiniui [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 133 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Mažeika
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą