Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Pašarininkystė: šienainis
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pašarininkystė: šienainis

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627
Aprašymas

Įvadas. Užduotis 8: apskaičiuoti galvijų prieaugliui 25 vnt. tvartiniu laikotarpiu (X 3-V 6) šienainio kiekį ir žolių, iš kurių gaminamas šis pašaras, plotus, jei 1-nam prieaugliui per parą bus sušeriama 28 kg šienainio. Šienainis numatomas gaminti iš kultūrinių pievų žolės (60%), kurios derlingumas 190 cnt/ha, varpinių ankštinių daugiamečių žolių (25%), kurių derlingumas 200 cnt/ha ir liucernos (15%) - derlingumas 170 cnt/ha. Draudimo fondas 19%. Šienainio reikšmė gyvulių šėrime. Pagrindiniai reikalavimai kokybiškam šienainiui gauti. Šienainio gamyba. Šienainio laikymas. Nauja šienainio gamybos technika. Pašaro cheminis konservavimas. Šienainio nauda, vertinimas ir apskaita. Pašarų energetinė vertė. Šienainio maistingumas. Paruošto šienainio vertinimas laboratoriniu metodu. Paruošto šienainio vertinimas jusliniu metodu. Šienainio apskaita. Pašaro šėrimo dienotvarkė. Žolės naudojamos šienainio gamyboje. Daugiametės žolės pašarui. Ankštinės (pupinės) pašarinės žolės. Varpinės (miglinės) pašarinės žolės. Daugiamečių žolių auginimas. 8-tos užduoties sprendimas. Priedas (nuotraukos).

Ištrauka

8 užduotis:
apskaičiuoti galvijų prieaugliui 25 vnt tvartiniu laikotarpiu(X 3-V 6) šienainio kiekį ir žolių, iš kurių gaminamas šis pašaras, plotus, jei 1-nam prieaugliui per parą bus sušeriama 28 kg šienainio. Šienainis numatomas gaminti iš kultūrinių pievų žolės(60%), kurios derlingumas 190 cnt/ha, varpinių ankštinių daugiamečių žolių(25%), kurių derlingumas 200 cnt/ha ir liucernos(15%)-derlingumas 170 cnt/ha. Draudimo fondas 19%.

Šienainiu vadinamas pašaras, gautas apvytinus žolę iki 40-60% drėgnio. Sukrautas į tranšėjas ar bokštus, jis konservuojamas esant masės ,,fiziologiniam sausumui" bei veikiant iš augalų išsiskyrusiems anglies dioksidui bei organinėms rūgštims. Palyginti su silosu, šienainis 2-3 kartus maistingesnis, organinių rūgščių turi 3-4 kartus mažiau. Geras šienainis gali atstoti šieną ir šakniavaisius, jo savikaina yra beveik 2 kartus mažesnė negu šieno ir apie 6,5 karto negu šakniavaisių.
Užsienio šalyse dažniausiai yra pjaunami pieninės vaškinės brandos javai ir iš jų gaminamas javainis. Jis gali būti ruošiamas iš varpinių bei ankštinių javų bei jų mišinių. Jo kokybė priklauso nuo javų rūšies ir veislės. Ruošiant javainį nereiki tvarkyti šiaudų, pervežti, valyti, džiovinti, ir laikyti grūdų, nepatiriamas derliaus nuostolis. Jo viename kilograme sausųjų medžiagų yra 8,73 MJ apykaitos energijos, 128 g žaliųjų proteinų, 5,63 g kalcio, 2,46 g fosforo. Javainiu gali būti šeriamos karvės, veislinis galvijų prieauglis, penimi galvijai ir kiti gyvuliai, kuriems šeriami silosuoti pašarai. Kai racionas javainiu tik papildomas, jo galima duoti 5-15 kg, priklausomai nuo gyvulio svorio, rūšies, paskirties. Todėl javainiu galima keisti šienainį, silosą ir paįvairinti gyvulių racioną. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-03-02
DalykasŽemės ūkio kursinis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKursiniai darbai
Apimtis25 puslapiai 
Literatūros šaltiniai9
Dydis456.99 KB
AutoriusLigita
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasJuraitis
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
FakultetasVeterinarijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pasarininkyste sienainis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 25 puslapiai 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Juraitis
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą