Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Žemės ūkis>Sodo projektas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Sodo projektas

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Vietovės įvertinimas. Mikroklimatas. Klimato sąlygos obelims. Vietos ir dirvožemio tinkamumas obelų sodams. Dirvos paruošimas ir tręšimas obelų sodų. Užuovėjos. Sodo tvoros. Vaismedžių atramos ir jų įrengimas. Sodo planas. Sodo konstrukcija. Poskiepiai. Santrauka.

Ištrauka

Klimato sąlygos Mažeikių rajone taip pat gana palankios sodininkystei, nes vyrauja klimatas artimas pajūriui. Žiemos čia daug šiltesnės nei Lietuvos pietuose. Palyginau penkių metų oro temperatūros bei kritulių kiekio duomenis Mažeikių rajone (duomenys imti iš Telšių meteorologijos stoties, nes Mažeikiuose meteorologijos stoties nėra) su daugiamečiais oro tempeartūros bei kritulių duomenis.
Kad obelys gerai derėtų, o vaisiai būtų kokybiški, reikia tam tikros aktyviųjų temperatūrų (> 10 0 C) sumos. Pagal pateiktą paveikslą (1pav.) matyti, jog paskutiniais 2003 – 2007 metais, ypač lyginant su lapkričio ir gruodžio mėnesiais, temperatūra lapkritį pakilo 1,1 0 C, o gruodį net 3,4 0 C. Analizuojant temperatūrų skirtumus vasarą, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, temperatūra pakilo 0,8 0 C. Liepos mėnesio temperatūra lyginant su daugiamečiais vidurkiais pakilo 1,1 0 C, o rugpjūčio - 0,5 0 C. Tai tik dar kartą įrodo, jog klimatas Lietuvoje su kiekvienais metais vis šiltėja. O būtent šaltis ir šalnos labiausiai kenkia obelims.
Augalams svarbu ir kritulių kiekis. Kad obelys sėkmingai augtų, per metus turėtų iškristi bent apie 650 mm kritulių. Vidutiniškai Lietuvoje per metus iškrinta 661 mm kritulių. Mažiausiai kritulių iškrinta vasario ir kovo mėnesiais, o daugiausia liepą ir rugpjųtį. Pavasariai dažnai būna sausoki, bet vaismedžiams tai nekenkia, nes jų šaknys pasiekia gilesniuose dirvožemio sluoksniuose esantį sniego tirpsmo vandenį. Greičiausia drėgmės pristinga žemaūgės obelys. Telšių meteorologinės stoties duomenimis palyginti penkių metų iškritusių kritulių vidurkiai su daugiamečiais kritulių vidurkiais (2 pav.) pagal pateiktą paveikslą aiškiai matyti, kad lyginant su daugiamečiais kritulių kiekio vidurkiais, žymiai didesnis kritulių kiekis iškrito tiriamųjų penkių metų sausio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais. Didžiausias kritulių kiekis tiriamų penkių metų duomenimis buvo rugpjūčio mėnesį – 110,6 mm, kai daugiamečių – 68,6. Antroje vietoje pagal iškritusių kritulių kiekį – spalis, šį mėnesį, penkių metų duomenimis, kritulių kiekis siekė – 77,0 mm. Rugsėjo – 66,7 mm, lapkričio – 66,2 mm, o gruodžio – 67,4 mm. Kritulių kiekis - bene labiausiai įvairiais metais svyruojantis klimato elementas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-08-27
DalykasŽemės ūkio kursinis darbas
KategorijaŽemės ūkis
TipasKursiniai darbai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis40.04 KB
AutoriusEglė
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasN. Uselis
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasAgronomijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sodo projektas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 7 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 3 Klasė/kursas
  • N. Uselis
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą